Kategorija: Prieskoniniai augalai

Prieskoninių ir vaistinių augalų naudojimas, liaudiška medicina

Raudonoji monarda (Monarda didyma)

Raudonosios monardos tėvynė yra Šiaurės Amerika, kur indėnai ją vartojo gydymui. Iš čia kilęs populiarus liaudiškas vardas „indėnų žolė“. Atradus Ameriką ji pateko į Europą. Kryžminant išvesta daugybė veislių, žydinčių įvairiaspalviais žiedais, bet gydymui ar arbatai jos nevartojamos. Impozantiškas daugiametis augalas plačiai išsikeroja ir, priklausomai nuo veislės ir maistingųjų madžiagų kiekio dirvožemyje, siekia 80-150 cm…

Pipirmėtė (Mentha x piperita)

Pipirmėtė yra vandeninės mėtos (Metha aquatica) ir šaltmėtės (M. spicata) hibridas. Ši dėl stipraus kvapo mėgstama hibridinė rūšis žinoma jau nuo 17 amžiaus pabaigos. Ji dar vadinama arbatine, arba angliškaja, mėta. Daugiametis augalas, kurio stiebai išauga iki 80 cm aukščio. Lapai pailgi, dantytais pakraščiais, kurie šiek tiek primena dilgėlę. Jie paprastai yra tamsiai žali, bet…

Mėta (Mentha suaveolens)

Ši mėtų rūšis natūraliai auga Rytų ir Pietų Europoje, Britų salose ir Švedijos pietinėje dalyje. Ji yra populiari kaip prieskoninis, ir kaip dekoratyvinis augalas. Pasodinta ji greitai sulaukėja, todėl aptinkama ir kitose Europos vietose. Daugiametis augalas su šliaužiančiais šakniastiebiais greitai paplinta sode. Stiebai gali siekti iki 1 m aukščio, o į plotį augalas gali plėstis…

Vaistinė melisa (Melissa officinalis)

Vaistinė melisa, dėl aromato dar vadinama citrinine melisa, į Viduržemio pajūrio kraštus iš Rytų pateko prieš kelis šimtus metų. Dėl daugybės naudingųjų savybių labai greitai tapo įprastinis daržų augalas. Ypač išpopuliarėjo kaip pagrindinis melisos antpilo komponentas. Daugiametis augalas gali greitai išaugti iki 70 cm aukščio. Kadangi jo keturbriauniai šakoti stiebai tankiai apaugę lapais, jis atrodo…

Vaistinė ramunė (Matricaria recutita)

Vaistinė ramunė yra kilusi iš Pietryčių Europos ir Šiaurės Azijos, tačiau natūraliose augavietėse aptinkama visoje Europoje. Jos vaistinės savybės žinomos jau nuo antikos laikų. Viduramžiais ji buvo daugiausia vartojama moterų negalavimams gydyti. Su tuo susijęs jos lotiniškas vardas (lotiniškai „matrix“ – motina gimdyvė“). Prietaringi žmonės ramunę laikė burtų žole. Jei kambaryje pakabintas ramunės ryšulėlis įeinant…

Miškinė dedešva (Malva sylvestris)

Miškinės dedešvos paplitimo arealas iš pradžių driekėsi nuo Viduržemio pajūrio pietinės dalies per Azijos subtropinę sritį. Jau senovės romėnų ir graikų ji buvo vertinama kaip veiksminga vaistažolė ir švelni daržovė. Galiausiai šis tipiškas valstiečių daržų augalas išplito visoje Europoje. Dvimetis ar daugiametis žolinis augalas užauga iki 1 m aukščio. Jis apaugęs švelniais plaukeliais, lapai ilgakočiai…

Vaistinė gelsvė (Levisticum officinale)

Vaistinė gelsvė yra kilusi iš Persijos ir dabar paplitusi visuose Viduržemio pajūrio kraštuose. Vienuoliai šį „vaistą nuo visų ligų“ atvežė į Vidurio ir Vakarų Europą. Tai daugiametis su trvirtu, gausiai išsišakojusiu šakniastiebiu, galintis išaugti iki 2 m aukščio. Jis turi briaunotus tuščiavidurius, viršutinėje dalyje išsišakojusius stiebus. Plunksniškai suskaldyti lapai yra labai dideli. Vasarą ant tvirtų…