Kategorija: Prieskoniniai ir vaistiniai augalai

Prieskoninių ir vaistinių augalų naudojimas, liaudiška medicina

Didysis debesylas (Inula helenium)

Iš centrinės Azijos didysis debesylas pateko į Viduržemio pajūrio kraštus, kur jis jau senovės graikų ir romėnų buvo vertinamas kaip vaistinis ir daržinis augalas. Per kryžiaus žygius pateko į vidutinio klimato juostą ir išplito kaimiečių daržuose. Šiandien sulaukėjęs didysis debesylas aptinkamas drėgnuose pievose, prie griovių ar pakelėse. Impozantiškas daugiametis augalas gali išaugti iki 2 m…

Vaistinis isopas (Hyssopus officinalis)

Vaistinis isopas auga Pietų Europoje ir dideliuose Azijos plotuose. Dėl antiseptinių savybių jau antikos laikais jo lapai buvo naudojami kūnui valyti. Jo dezinfekuojantis poveikis minimas net Senajame Testamente. Vienuoliai atvežė jį į Šiaurės ir Vakarų Europą, kur augalas greitai išplito valstiečių ir vienuolynų daržuose. Aromatinga žolė taip pat buvo naudojama suteikti patalpoms gaivumo. Visžalis augalas…

Paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum)

Paprastoji jonažolė natūraliai aptinkama Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Vakarų Azijoje. Jos teigiamas poveikis kūnui ir sielai jau seniai žinomas. Augalas ankščiau buvo vartojamas apsisaugoti nuo ligų ir piktųjų jėgų. Gausiai šakotas daugiametis augalas gali užaugti iki 1 m aukščio. Jam būdingi aliejų turintys lapai, kurie dėl juose esančių mažyčių „aliejaus talpyklų“ prieš šviesą atrodo tarsi…

Italinis šlamutis (Helichrysum italicum)

Italinis šlamutis natūraliai auga Europos pietvakarinėje dalyje. Dėl karį primenančio skonio paskutiniuoju metu jis vis dažniaus vartojamas virtuvėje. Italinis šlamutis, darželinio šlamučio giminaitis, savo tėvynėje auga kaip visžalis puskrūmis. Jo antraisiais metais sumedėjantys stiebai siekia 40-50 cm aukščio. Šiam augalui budingi adatiški sidabriškai pilki lapai, kuriuose yra daug eterinių aliejų. Vasarą italinį šlamutį puošia smulkūs…

Geltonasis gencijonas (Gentiana lutea)

Geltonojo gencijono paplitimo arealas daugiausia apima Pietų ir Vidurio Europos kalnų regionus. Ten jis auga alpinėse pievose ir ganyklose, taip pat uolėtuose šlaituose su kalningų podirviu. Pramoniniam šaknų perdirbimui gencijonų trauktinei šie augalai auginami dideliuose plotuose. Šis daugiametis augalas yra aukščiausias iš gencijono genties rūšių, Jis auga kalninguose dirvožemiuose. Augalo tvirtas stiebas, ant kurio vasarą…

Kvapusis lipikas (Galium odoratum)

Kvapusis lipikas auga beveik visuose Europos miškų regionuose ir aptinkamas nuo Irano iki Sibiro. Jau daugiau kaip 1000 metų jis yra gegužinių tradicinių krušonų sudedamoji dalis, todėl Vokietijoje dar vadinamas „gegužine žole“, arba „gegužine gėle“. Daugiamečiui augalui būdingas ilgas šakniastiebis, iš kurio pavasarį išauga iki 30 cm aukščio keturbriauniai stiebai. Kvapiojo lipiko, kaip ir kitų…

Paprastoji žemuogė (Fragaria vesca)

Apie žemuoges Laukinė paprastoji žemuogė, remontantinės paprastosios žemuogės laukinė forma, aptinkama visame Šiaurės pusrutulyje. Prancūzijoje ji buvo auginama jau 14 amžiuje. Nuo to laiko yra išvesta daugybė kultūrinių formų. Tiek laukinė, tiek remontantinė paprastoji žemuogė yra labai populiari dėl subtilaus skonio ir gydomųjų savybių. Žemuogėms būdinga pamatinė triskiaučių, dantytais pakraščiais lapų rozetė. Lapuose yra daug…

Paprastasis pankolis (Foeniculum vulgare)

Laukinė rūšis yra paplitusi Viduržemio pajūrio kraštuose ir Vakarų Azijoje, kur jau nuo seno yra vartojama kaip vaistinis ir prieskoninis augalas. Iš jos buvo išvesti kultūriniai lapiniai ir gumbiniai pankuoliai. Lapinis paprastasis pankolis gali būti auginamas kaip dvimetis ar daugiametis augalas. Įspūdingai atrodo tvirti vagoti stiebai, ant kurių auga dekoratyvūs, smulkiai plunksniškai suskaldyti lapai. Vasarą…

Sėjamoji gražgarstė (Eruca sativa)

Sėjamoji gražgarstė auga Viduržemio pajūrio kraštuose ir ten jau nuo antikos laikų vartojama kaip lapinė salota, priekoninis ir vaistinis augalas. Augalas dažniausiai auginamas kaip vienametis. Auga labai greitai ir gali siekti iki 50 cm akščio. Kadangi yra giminingas garstyčiai, todėl, kaip ir jos, lapuose yra daug garstyčių aliejaus ir vitamino C. Vasarą pasirodo puriomis kekėmis…

Rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea)

Rausvažiedės ežiuolės tėvynė yra Šiaurės Amerika, kur šis daugiametis sukulentinis augalas dažniausiai aptinkamas ant sausų šlaitų. Jau indėnai pastebėjo šio augalo vaistines savybes. Rausvažiedė ežiuolė yra daugiametis žolinis augalas, kuris anksčiau buvo priskirtas Rudbecia gerčiai. Ji yra išsikerojusi, stiebas užauga iki 70-90 cm akščio. Siauri pailgi lapai yra odiški ir apaugę šiurkščiais plaukeliais. Vasarą įspūdingai…