Medlieva (Amelanchier spicata)

Medlieva natūraliai auga Šiaurės Amerikoje. Kaip vaisinis augalas auginamas nuo 1800 metų. Lietuvoje medlieva pradėta auginti  taip pat senokai, tačiau kaip  vaisiniam augalui daug dėmesio nebuvo skiriama. Medlievų galima rasti soduose, miestų želdiniuose, parkuose, prie sodybų. Sulaukėjusių galima rasti miškuose, paupiuose, krumynuose. Medlieva dar vadinama – ameliankiu, o liaudiškai – razinomis, „medelio uogomis“.

Šio augalo žiedai balti, labai retai rausvi, iki 2,5 cm skersmens, susitelkę po 6 – 10 į trumpas, tankias, stačias, kekes. Žydi gausiai. Žydinti medlieva (gegužės menesį) labai dekoratyvi, iš tolo primena ievą. Žiedai atsparūs pavasarinėms šalnoms, tačiau labai mėgiami vabzdžių.

Medlieva panaši į neaukštą medelį (nuo 0,5 – 6 m aukščio) arba stačiašakį krūmą. Laja glausta, ūgliai ploni, statūs. Jaunos šakelės plaukuotos, vėliau –plikos. Lapai ovalūs arba kiaušiniški, 2,5 – 5,5 cm ilgio ir 2 – 4,5 cm pločio, dantytais krašteliais. Jaunų lapų apatinė pusė plaukuota, suaugusių, senesnių abi pusės plikos.

Medlievos dera gausiai ir kasmet. Iš vieno hektaro galima gauti 83,2 cnt derliaus, tačiau Lietuvoje masiškai neauginamos. Vaisiai būna prinokę liepos mėnesį, bet ne visi vienu metu. Toje pačioje kekėje gali būti visai tamsių ir rasutančių, ir dar žalių uogų. Norint nurinkti visą derlių teks tai daryti maždaug tris kartus.

Augalo mediena sunki ir tvirta, todėl tinka smulkiems stalių gaminiams.

Medlievos auginimas ir dauginimas

Medlievą tinka sodinti tiek dekoratyvinių augalų zonoje, tiek sode prie vaiskrūmių, tiek prie vartų, ar pačiame nuošaliausiame pakraštyje. Svarbiausia, kad jai pakaktų šviesos.

Dirvožemiui nereikli, tačiau geriausiai auga priemolio dirvose, kur pakanka drėgmės.

Purioje daržo žemėje greičiau plinta atžalomis.

Ten kur žemė sunkesnė ir sužėlusi tanki velėna, jos išauga trumpesnės.

Medlievos nereikėtų sodinti gėlyne, nes tarp daugiamečių gėlių išdygusius ūglius bus sunku išrauti. Be to, gėlės trukdys pasiekti uogas.

Nuo motininio augalo atskirtas atžalas galima sodinti tiek pavasarį, tiek rudenį.

Vegetatyviškai padauginti krūmai pradeda derėti 2-3 metų amžiaus, o sėjinukai – 4-5 metų.

Medlievos labai atsparios šalčiui, ligoms. Jų nepuola kenkėjai, todėl sodininkams neprireikia pesticidų.

Varpinė medlieva – gražus dekoratyvinis augalas. Net auganti krūmu ir neprižiūrima atrodo labai tvarkingai: šakos stačios, laja siaura. Vėlyvą rudenį lapai įgauna rausvą atspalvį. Sodinti galima pavieniui, didesnėmis arba mažesnėmis grupėmis, eilėmis, tinka gyvatvorėms. Tinka sodinti šlaitų sutvirtinimui ar apsauginėms juostoms. Augalas augiametis (60-70 metų).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *