Varpinė medlieva yra erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalas ir natūraliai auga Šiaurės Amerikoje. Kaip vaisinis augalas auginamas nuo 1800 metų. Lietuvoje medlieva pradėta auginti taip pat senokai, tačiau kaip vaisiniam augalui daug dėmesio nebuvo skiriama. Medlievų galima rasti soduose, miestų želdiniuose, parkuose, prie sodybų. Sulaukėjusių galima rasti miškuose, paupiuose, krūmynuose. Medlieva dar vadinama – ameliankiu, o liaudiškai – razinomis, „medelio uogomis“.
Augalo aprašymas
Šio augalo žiedai balti, labai retai rausvi, iki 2,5 cm skersmens, susitelkę po 6 – 10 į trumpas, tankias, stačias, kekes. Žydi gausiai. Žydinti medlieva (gegužės menesį) labai dekoratyvi, iš tolo primena ievą. Žiedai atsparūs pavasarinėms šalnoms, tačiau labai mėgiami vabzdžių.

Medlieva panaši į neaukštą medelį (nuo 0,5 – 6 m aukščio) arba stačiašakį krūmą. Laja glausta, ūgliai ploni, statūs. Jaunos šakelės plaukuotos, vėliau –plikos. Lapai ovalūs arba kiaušiniški, 2,5 – 5,5 cm ilgio ir 2 – 4,5 cm pločio, dantytais krašteliais. Jaunų lapų apatinė pusė plaukuota, suaugusių, senesnių abi pusės plikos.
Medlievos dera gausiai ir kasmet. Iš vieno hektaro galima gauti 83,2 cnt derliaus, tačiau Lietuvoje masiškai neauginamos. Medlievos uogos būna prinokę liepos mėnesį, bet ne visi vienu metu. Toje pačioje kekėje gali būti visai tamsių ir raustančių, ir dar žalių uogų. Norint nurinkti visą derlių teks tai daryti maždaug tris kartus.

Augalo mediena sunki ir tvirta, todėl tinka smulkiems stalių gaminiams.
Medlievos auginimas ir dauginimas
Medlievą tinka sodinti tiek dekoratyvinių augalų zonoje, tiek sode prie vaiskrūmių, tiek prie vartų, ar pačiame nuošaliausiame pakraštyje. Svarbiausia, kad jai pakaktų šviesos.
Dirvožemiui nereikli, tačiau geriausiai auga priemolio dirvose, kur pakanka drėgmės.
Purioje daržo žemėje greičiau plinta atžalomis.
Ten kur žemė sunkesnė ir sužėlusi tanki velėna, jos išauga trumpesnės.
Medlievos nereikėtų sodinti gėlyne, nes tarp daugiamečių gėlių išdygusius ūglius bus sunku išrauti. Be to, gėlės trukdys pasiekti uogas.
Kada sodinti medlievą?
Nuo motininio augalo atskirtas atžalas galima sodinti tiek pavasarį, tiek rudenį.
Vegetatyviškai padauginti krūmai pradeda derėti 2-3 metų amžiaus, o sėjinukai – 4-5 metų.
Medlievos labai atsparios šalčiui, ligoms. Jų nepuola kenkėjai, todėl sodininkams neprireikia pesticidų.
Varpinė medlieva – gražus dekoratyvinis augalas. Net auganti krūmu ir neprižiūrima atrodo labai tvarkingai: šakos stačios, laja siaura. Vėlyvą rudenį lapai įgauna rausvą atspalvį. Sodinti galima pavieniui, didesnėmis arba mažesnėmis grupėmis, eilėmis, tinka gyvatvorėms. Tinka sodinti šlaitų sutvirtinimui ar apsauginėms juostoms. Augalas augiametis (60-70 metų).
Lietuvoje varpinė medlieva priskiriamas prie invazinių augalų.
Medlievos rūšys
Paprastoji medlieva (Amelanchier ovalis): augalas dar žinomas pavadinimu sniego uogos. Paprastai užauga 0.7– 1.5 m. aukščio. Augalas dažnai naudojamas kraštovaizdžiui, ypač natūralistiniuose ar laukiniuose soduose.
Alksnialapė medlieva (Amelanchier alnifolia): lapuočių krūmas yra kilęs iš Šiaurės Amerikos ir randamas miškuose, pievose ir upelių pakrantėse. Paprastai užauga 0.70–2.50 m. aukščio ir pavasarį išaugina mažus baltus arba rausvus žiedus, o vasarą – valgomas melsvai juodas uogas. Medlieva uogos gali būti naudojamos pyragams, uogienėms ir kitiems kulinariniams tikslams.
Kanadinė medlieva (Amelanchier canadensis): šis lapuočių krūmas arba nedidelis medis yra kilęs iš Rytų – Šiaurės Amerikos ir paprastai aptinkamas miškingose vietovėse. Jis užauga 2.5 – 4 m. aukščio ir pavasarį išaugina baltus arba rausvus žiedus, o vasarą – raudonas arba violetines uogas. Augalas vertinamos dėl dekoratyvinės vertės ir dažnai naudojamos kraštovaizdžio kūrimui.
1 comment for “Medlieva (Amelanchier spicata): auginimas ir rūšys”