Kukmedis – rūšys, priežiūra, auginimas, dauginimas

Kukmedžiai – amžinai žaliuojantys dvinamiai spugliuočiai medžiai ir krūmai. Žievė rausvai ruda, besilupanti. Spygliai ant viršūnių ūglių ir šakelių išsidėstę spirale, o ant šoninių – šukiškai.kukmedis

Genties vardą Taxus vartojo jau senovės romėnai. Iš viso gentyje 7-8 rūšys. Savaime papitusios Europoje, Azijoje ir Šiaurės amerikoje. Lietuvoje šiuo metu auginamos 4 rūšys ir apie 20 dekoratyvinių formų, kurių dauguma priklauso Europiniam kukmedžiui.

Europinis kukmedis (Taxus baccata L.) – tai 3-5 m aukčio krūmas arba iki 10 m aukščio medis kūgiška ar netaisyklinga, dažnai daugiaviršūne laja. Spygliai tamsiai žali, smailiaviršūniai, 12-35 mm ilgio. Jauni ūgliai žali, briaunoti, vėliau paruduoja. Pumpurai smulkūs, rutuliški arba kiaušiniški. Sėklos – 6-8 mm ilgio, su rausvu arba rožiniu, minkštu apvalkalu, subręsta rugsėjį. Žydi balandžio – gegužės mėn. Visos augalo dalys, išskyrus minkštąjį apyvaisį, yra nuodingos.

Europinis kukmedis savaime paplitęs Vakarų Europoje, Mažojoje Azijoje, Kaukaze, Šiaurės Afrikoje. Kalnuose (Kaukazo, Karpatų, Alpių, Pirėnų) pakyla iki 1500 m aukščio. Šiaurinė savaiminio paplitimo arealo riba siekia Skandinaviją, vakarinius Latvijos ir Estijos rajonus.

Literatūroje nurodoma, kad XIX a. kukmedis savaime augo ir Lietuvos miškuose (Prienų, Raseinių, Švėkšnos apylinkėse), bet, dėja, dėl beatodairiško kirtimo buvo išnaikintas. Kalta dėl to matyt, buvo tvirta ir labai patvari mediena, plačiai naudota įvairiems salių dirbiniams bei tuometinėje karo pramonėje. Šiuo metu mūsų šalyje europinis kukmedis aptinkamas tik dekoratyviniuose želdynuose.

Šalies želdynuose (botanikos soduose, parkuose ir sodybose) auginama gana daug europinio kukmedžio dekoratyvinių formų.

„Amersfoort“ (trumpaspyglė forma) – žemas, lėtai augantis, plačiai kūgiškos ir netaisyklingos formos krūmas tankiomis, tumpomis šakelėmis ir ūgliais. Spygliai trumpi, pailgai kiaušiniški, 5-7 mm ilgio ir 3-4 mm pločio, tamsiai žali spinduliškai išsidėstę apie ūglius ir šakeles. Forma atrasta apie 1939 m. Olandijoje Amersfoort apylonkėse. Dėl specifinių išorinių požymių, kuriais labai skiriasi nuo kitų kukmežių rūšių ir formų, gana ilgai buvo priskiriama ne Taxus, bet Podocarpus genčiai.

„Dovastoniana“ (Dovastono forma) – iki 3 m aukščio netaisyklingos formos krūmas ilgomis į viršų kylančiomis šakomis, svyrančiomis ūglių viršunėlėmis. Spygliai – 20-35 mm ilgio ir 3 mm pločio, smailiomis viršūnėlėmis, tamsiai žali.

„Dovastonii Aurea“ (Dovastono geltonspyglė forma) – 2-3 m aukščio ir panašaus pločio krūmas.

„Elegantissima“ (puošnioji geltonspyglė forma) – 2-3 m aukščio ir panašaus pločio netaisyklingos formos krūmas skėstomis šakomis. Šakelės smulkios, ūgliai blyškiai geltoni.

„Fastigiata“ (glaustašakė forma) – iki 3 m (5) m aukščio ir 0,8-1,5 m pločio plačiai koloniškos formos krūmas ilgomis, į viršų kylančiomis šakomis.

„Fastigiata Aurea“ (glaustašakė geltonspyglė forma) – 1,5-2 (4) m aukščio ir 0,7-1 m pločio krūmas.

„Fastigiata Robusta“ (koloniška forma) – iki 1,5 – 2,5 m aukščio ir 0,3-0,4 m pločio siaurai koloniškos formos krūmas. Šako sir šakelės labai glaustos, nelabai gausios, kylančios į viršų. Spygliai – 20-25 mm ilgio, smailiaviršūniai, tamsiai žali.

„Repansens“ (kilinė žemaūgė forma) – iki 0,5-1 m aukščio krūmas ilgomis, pažeme besidriekiančiomis šakomis. Seni augalai būna iki 5-6 m pločio. Spygliai – 20-30 mm ilgio ir 2-3 mm pločio, išlinkę lyg pjautuvas, tamsiai žali.

„Semperaurea“ (auksaspyglė forma) – iki 2 m aukščio krūma į viršų kylančiomis šakomis ir kreiva viršūne (dažniausiai). Šakelės smulkios, ūgliai tankūs, trumpi, gelsvai rudi. Spygliai – 10-20 mm ilgio, auksiškai geltoni.

Priežiūra

Europinis kukmedis mėgsta derlingą, normalaus drėgnumo ar kiek drėgnoką lengvo ar vidutinio priemolio dirvą (pH 7-8).

Tai vienas iš nedaugelio spygliočių augalų, galinčių augti visiškoje paunksmėje, kur daugelis kitų medžių ar krūmų skursta ar netgi žūsta. Tinkamiausios pavėsingos ar bent iš dalies užpavėsintos augimvietės. Sodybose geriausiai tinka šiaurinė namo pusė.

Genėjimą lengvai ištveria.

Žiemos šalčiams pakankamai atsparus, bet pasodintas netinkamoje vietoje, neretai apšąla. Ypač kukmedžiams, kaip beje, ir daugumai spygliuočių, kenksmingi staigūs pavasario temperatūros svyravimai.

Saulėtose vietose esančius jaunesnius augalus žiemai būtina lengvai pridengti eglišakėmis. Pavasarį priedanga pašalinama tk visiškai išėjus iš žemės pašalui.

Tiek rūšis, tiek ir dekoratyvinės formos gana atsparios užterštam miestų orui, ligoms ir kenkėjams.

Dauginimas

Sėklomis daugnamos rūšys ir kai kurio europinio kukmedžio dekoratyvinės formos („Fastigiata“). Jos sėjamos rudenį arba stratifikuojamos per žiemą ir išsėjamos pavasarį (balandžio mėn). Tačiau net ir šiuo atveju dalis sėklų sudygsta tik antrais metais.

Žaliaisiais auginiais dauginama birželio-liepos mėn šiltnamyje arba inspekte. Geriausias substraktas – smėlis, smėlio ir durpių mišinys. Šalies medelynų specialistai ir sodininkai megėjai dažniau šiuos spygliuočius daugina vegetatyviškai.

Naudojant auginimo simuliatorius (indolilacto rūgštį, indolilsviesto rūgštį, naftilacto rūgštį ir kt), dirbtinio rūko sąlygomis įsišaknija 80-95 % auginių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.