Medėjantis alavijas (Alijošius)

Alos arborescens Mill. (Lelijinių šeima)

Tai visad žaliuojantis vaistinis augalas. Jis turi išsišakojantį stiebą, pražanginius mėsingus, dygliuotus lapus. Lapo viduje – gleivinga masė, kurioje kaupiasi drėgmės atsargos. Oranžinės ar geltonos spalvos žiedai telkiasi kekėmis. Alijošius žinomas daugiau kaip 3000 metų prieš mūsų erą. Kilęs iš Rytų ir Pietų Afrikos. Lietuvoje alavijas paplitęs kaip kambarinis augalas. Prieš ruošiant žaliavą, reikia keletą dienų augalo nelaistyti. Vaistams renkami švieži apatinės ir vidurinės stiebo dalies lapai. Jie nuplaunami ir nusausinami.

Aloe Plant 2Senovės Egipte ir Graikijoje alavijais buvo gydoma pūliuojančios žaizdos, opos, taip pat vidurių užkietėjimas. Nustatyta, kad alavijo preparatai turi baktericidinių ir uždegimus slopinančių savybių. Per Antrąjį pasaulinį karą šio augalo sultimis buvo gydomos ilgai negyjančios žaizdos ir opos.

Akademikas V.Filatovas nustatė, kad alavijo lapuose, laikomuose tamsoje, žemoje temperatūroje, vyksta biologiniai pakitimai ir pasigamina medžiagos, skatinančios gyvybinius procesus, – biogeniniai stimuliatoriai. Jie gerina medžiagų apykaitą, slopina uždegimus, padidina organizmo atsparumą ligoms, gydo žaizdas ir nudegimus. Toks ekstraktas vartojamas sergant akių ligomis, bronchine astma, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, lėtiniu gastritu, vidurių užkietėjimu, sutrikus tulžies ir kepenų veiklai.

Šviežiomis alavijo sultimis gydomas lėtinis gastritas, kai rūgštingumas yra sumažėjęs, sulėtėję žarnyno judesiai. Jos gerina apetitą, stiprina organizmo atsparumą ligoms.

Alavijo preparatai paleidžia vidurius, tačiau juos vartoti reikia atsargiai, nes didesnės dozės gali smarkiai sudirginti storąjį žarnyną ir sukelti jo uždegimą. Jie nevartotini norint staigiai išvalyti vidurius. Reikia vengti alavijo sergant hemorojumi ir kraujuojant gimdai, nėščioms moterims su inkstų ir šlapimo pūslės uždegimais.

Alavijo sirupas su geležimi gydo mažakraujystę. Jis geriamas po arbatinį šaukštelį užgeriant vandens.

Liaudies medicina plaučių tuberkuliozei, lėtiniam bronchitui gydyti ruošia mišinį iš šviežių lapų sulčių (15 g), kiaulės taukų (100 g), sviesto (100 g) ir kakavos (50 g). Viskas sumaišoma, truputį pakaitinama, dar kartą pamaišoma ir geriama du kartus per dieną po valgomąjį šaukštą užsigeriant stikline karšto pieno. Kitas mišinys: 3-5 metų 100 g alijošiaus (5 dienas prieš nupjaunant alijošius nelaistomas), 300 g raudonojo vyno (16-18°) ir 200 g gegužinio medaus. Viskas sudedama j stiklinį indą, kuris sandariai uždaromas ir laikomas 5 dienas šiltoje vietoje. Geriama 3 kartus per dieną 2 valandas prieš valgį po arbatinį šaukštelį. Po penkių dienų ir vėliau vaistai geriami 1 valandą prieš valgį po valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną. Gydymo trukmė – 2-3 savaitės.

Alijošiaus linimentu gydoma pažeista oda po spindulinės terapijos, taip pat odos uždegimai (dermatitas, egzema, psoriazė, neurodermitas).

Alos arborescens Mill. (Lelijinių šeima)

Tai visad žaliuojantis vaistinis augalas. Jis turi išsišakojantį stiebą, pražanginius mėsingus, dygliuotus lapus. Lapo viduje – gleivinga masė, kurioje kaupiasi drėgmės atsargos. Oranžinės ar geltonos spalvos žiedai telkiasi kekėmis. Alijošius žinomas daugiau kaip 3000 metų prieš mūsų erą. Kilęs iš Rytų ir Pietų Afrikos. Lietuvoje alavijas paplitęs kaip kambarinis augalas. Prieš ruošiant žaliavą, reikia keletą dienų augalo nelaistyti. Vaistams renkami švieži apatinės ir vidurinės stiebo dalies lapai. Jie nuplaunami ir nusausinami.

Senovės Egipte ir Graikijoje alavijais buvo gydoma pūliuojančios žaizdos, opos, taip pat vidurių užkietėjimas. Nustatyta, kad alavijo preparatai turi baktericidinių ir uždegimus slopinančių savybių. Per Antrąjį pasaulinį karą šio augalo sultimis buvo gydomos ilgai negyjančios žaizdos ir opos.

Akademikas V.Filatovas nustatė, kad alavijo lapuose, laikomuose tamsoje, žemoje temperatūroje, vyksta biologiniai pakitimai ir pasigamina medžiagos, skatinančios gyvybinius procesus, – biogeniniai stimuliatoriai. Jie gerina medžiagų apykaitą, slopina uždegimus, padidina organizmo atsparumą ligoms, gydo žaizdas ir nudegimus. Toks ekstraktas vartojamas sergant akių ligomis, bronchine astma, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, lėtiniu gastritu, vidurių užkietėjimu, sutrikus tulžies ir kepenų veiklai.

Šviežiomis alavijo sultimis gydomas lėtinis gastritas, kai rūgštingumas yra sumažėjęs, sulėtėję žarnyno judesiai. Jos gerina apetitą, stiprina organizmo atsparumą ligoms.

Alavijo preparatai paleidžia vidurius, tačiau juos vartoti reikia atsargiai, nes didesnės dozės gali smarkiai sudirginti storąjį žarnyną ir sukelti jo uždegimą. Jie nevartotini norint staigiai išvalyti vidurius. Reikia vengti alavijo sergant hemorojumi ir kraujuojant gimdai, nėščioms moterims su inkstų ir šlapimo pūslės uždegimais.

Alavijo sirupas su geležimi gydo mažakraujystę. Jis geriamas po arbatinį šaukštelį užgeriant vandens.

Liaudies medicina plaučių tuberkuliozei, lėtiniam bronchitui gydyti ruošia mišinį iš šviežių lapų sulčių (15 g), kiaulės taukų (100 g), sviesto (100 g) ir kakavos (50 g). Viskas sumaišoma, truputį pakaitinama, dar kartą pamaišoma ir geriama du kartus per dieną po valgomąjį šaukštą užsigeriant stikline karšto pieno. Kitas mišinys: 3-5 metų 100 g alijošiaus (5 dienas prieš nupjaunant alijošius nelaistomas), 300 g raudonojo vyno (16-18°) ir 200 g gegužinio medaus. Viskas sudedama j stiklinį indą, kuris sandariai uždaromas ir laikomas 5 dienas šiltoje vietoje. Geriama 3 kartus per dieną 2 valandas prieš valgį po arbatinį šaukštelį. Po penkių dienų ir vėliau vaistai geriami 1 valandą prieš valgį po valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną. Gydymo trukmė – 2-3 savaitės.

Alijošiaus linimentu gydoma pažeista oda po spindulinės terapijos, taip pat odos uždegimai (dermatitas, egzema, psoriazė, neurodermitas).

  1 comment for “Medėjantis alavijas (Alijošius)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *