Kaip rašo literatūra, braškės – tai sukultūrintos žemuogės. Lietuvoje labiausiai paplitusios keturios rajonuotos braškių veislės. Braškės paprastai ima žydėti gegužę. Uogų spalva dažniausiai raudona, bet būna rausvų ir baltų. Braškių uogų dydis gali varijuoti, bet paprastai nebūna didesnės, nei 50 gr. Uogos itin vandeningos – vanduo sudaro net devyniasdešimt procentų. Dar esama vitamino C, cukraus, organinių rūgščių, rauginių, azotintųjų medžiagų, pektininių ir kitų medžiagų. Iš uogų verdama uogienė, džemas, gaminami kompotai, sultys, galima valgyti ir žalias, ir užsišaldyti žiemai.
Kaip parengti dirvą braškėms? Gera braškių savybė ta, kad jas galima auginti įvairioje dirvoje. Tačiau, jei norite, kad augtų dar geriau ir vestų puikius vaisius, sodinkite į vos vos rūgštesnę dirvą, lengvą priemolį arba priesmėlį. Vis dėlto dirvą bei vietą braškėms derėtų rinktis atsargiai ir apdairiai, kadangi vienoje vietoje jos auga net keletą metų. Prieš sodinimą reikia išnaikinti visas dirvoje esančias piktžoles, jų šaknis, dirvą gerai patręšti. Kaip trąšai labiausiai tinka perpuvusios durpės, mėšlas, kompostas, humusas, kalio chloridas ar superfosfatas. Po dirvos „išvalymo“ ant žemių uždėkite norimų trąšų ir tik tuomet gana giliai perkaskite, kad trąšos pasiektų ir gilesnius sluoksnius. Jei dirva labai didelė – suarkite. Iki braškių sodinimo dar teks keletą kartų patręšti ir perkasti. Paskutinį kartą tai daryti reikia likus bent dviem savaitėm iki sodinimo.
Braškių sodinimas. Braškes geriausia sodinti nuo rugpjūčio iki rugsėjo arba net ankstyvą pavasarį, kai tik nuo ištirpusio sniego pradžiūva žemė, tačiau galima jau ir liepos mėnesį, ypač, jei turite daug daigų. Mat kuo anksčiau pasodinta braškė, tuo didesnio derliaus galima tikėtis kitais metais. Jei braškes sodinsite vėliau, rugpjūtį ar rugsėjį, žiemai reikia labai gerai apdengti, kad nenušaltų. Sodinti galima tik sveikus daigus. Po metų juos bus galima pasidauginti patiems ir pasisodinti daugiau braškių. Jei įsigijote labai gerų veislinių braškių, jas reikia prižiūrėti kruopščiau – laistyti, storai mulčiuoti. Jei braškės sodinamos eilėmis, tarpus tarp eilių reikėtų palikti 60-70 cm, o eilėje tarp braškių – 20 cm. Braškes galima sodinti ir juostiniu būdu. Tokie būdai tinka neužmirkstančiose dirvose. Jei dirva vis dėlto užmirksta, reikia daryti lysves. Prieš sodinant ilgesnes ūglių šaknis galima pakirpti, kad, pasodinus į dirvą, neužsiriestų. Palietus daigus iškart reikia palaistyti, o jei oras sausas, laistyti reikėtų dar iki trijų kartų. Jei norite išlaikyti drėgmę, mulčiuokite puvenomis arba durpėmis.
Tolimesnė priežiūra. Per vegetaciją braškes reikia purenti, ravėti bei, jei ypatinga sausra, laistyti. Purenti dar reikia ir rudenį. Pavasario darbai. Iš braškių išgrėbti „svetimkūnius“, nukritusius ne tik medžių, bet ir pačių braškių lapus. Jei prieš žydėjimą dar numatomos šalnos, braškes geriausia apdengti šiaudais. Jei nenorite, kad uogos susipurvintų žemėse, ant dirvos paviršiaus po žiedais taip pat paklokite šiaudų ar kitos medžiagos. Anksti pavasarį patartina, bet nebūtina, patręšti azoto trąšomis. Tomis pačiomis tręšiama ir nuėmus derlių. Bet, jei azoto pernelyg daug, gali net sumažėti derlius, tad nepersistenkite. Azotu dažniausiai tręšiama pirmais ir antrais metais. Po to galima pradėti tręšti ir kalio-magnio sulfatu arba kalio chloridu ir superfosfatu. Jei prieš žydėjimą, pavasarį, prieš vegetaciją, drėgmės mažai, būtina palieti. Rudens darbai. Vos nuėmus derlių, reikia nuimti ir sudeginti senus lapus. Po to patręšti rudenį galimomis tręšti trąšomis ir palaistyti, kad iki žiemos ataugtų vešli lapija.
2 comments for “Braškių auginimas”