Graži, išpuoselėta veja puošia mūsų namų aplinką. Norint turėti dekoratyvią veją, jai reikia nuolatinės priežiūros ir didžioji dalis vejos priežiūros darbų tenka pavasariui. Pavasarį vejos priežiūrą sudaro: sanitarinis valymas, skarifikavimas, vėdinimas, kalkinimas, tręšimas. Nuo to, kiek pastangų įdėsite šiuo atbundančiu metų laiku, priklausys vejos išvaizda visą sezoną.
Išdžiuvus dirvos viršutiniam sluoksniui, atliekamas pirminis sanitarinis vejos valymas. Šiam darbui atlikti labiausiai tinka virbalinis vėduoklinis grėblys. Jums reikia, nestipriai spaudžiant grėblį, surinkti nukritusius lapus, šakeles, likusius nupjautos žolės stagarus, pakelti vejinę žolę ir piktžoles.
Žolynams senėjant dirvos paviršius nusėda, jame kaupiasi organinės medžiagos, suprastėja dirvos vėdinimas (aeracija), veisiasi samanos, didėja dirvožemio rūgštingumas, pradeda nykti augalai ir jų vietą užima piktžolės, žolė pradeda kupstuotis. Dirvožemio paviršiuje susidaro veltinis,- 1-3 cm storio apmirusios žolės ir kitų organinių atliekų darinys. Jis trukdo pasisavinti trąšas, stabdo vandens ir deguonies patekimą į dirvą. Veja tampa neatspari šalčiui, sausrai, mindžiojimui, padidėja ligų tikimybė. Šią problemą išspręsti padeda vejos skarifikavimas. Sakrifikatorius į žoliapjovę panašus įrenginys, kuris su akėtvirbaliais suraižo dirvą 1-3 cm gyliu išplėšdamas veltinį, samanas, supjaustydamas kupstus ir padarydamas rėžius dirvoje. Atsiranda daugiau vietos žolės augimui.
Po skarifikavimo dirvą reikia vėdinti. Vėdinimo nauda akivaizdi: padidina laidumą vandeniui, geriau auga šaknys, suaktyvėja
mikroorganizmų veikla, pagerinama dujų apykaita, intensyviau formuojasi nauji žolių ūgliai. Jei jūsų veja užima nedidelį plotą, jos vėdinimą galite atlikti sodo šakėmis. Tinkamai aeruoti dirvai reikia apie 200 dūrių 1 kv.m 10 cm gylyje. Taip pat aeravimaą galima atlikti specialiosiomis vėdinimo šlepetėmis, mechaniniais ar mechanizuotais aeratoriais.
Po vėdinimo veja kalkinama dolomitmilčiais (200 g/kv.m kas trejus metus arba po 50 g/ kv.m kasmet) bei tręšiama kompleksinėmis vejų trąšomis (30 g/ kv.m), mulčiuojama ir voluojama. Jei pastebėjote vejos paviršiuje pelėsio, patartina ją nupurkšti boro rūgštimi, vario sulfatu (25 g į 10 l vandens 150 kv.m plotui) arba fungicidais.
Jei vietomis veja visai sunykusi ar iššalusi tose vietose papildomai įterpkite vejos sėklų. Sekantis etapas,- vejos mulčavimas, kuris padeda išlyginti nedidelius nelygumus, uždengia apnuogintas šaknis, skatina šaknijimąsi, padidina humusingą dirvos sluoksnį, didina dirvožemio pralaidumą ir poringumą. Mulčą reikia ruošti iš durpių, derlingos žemės ir smėlio atsižvelgiant į dirvožemio tipą. Molingoms dirvoms: 1 dalis durpių, 2 dalys derlingos žemės, 4 dalys smėlio. Priemolio dirvožemiui: 1 dalis durpių, 4 dalys derlingos žemės, 2 dalys smėlio. Smėlio ir priesmėlio dirvoms: 2 dalys durpių, 4 dalys derlingos žemės, 1 dalis smėlio. Mulčavimo norma apie 1-2 kg mulčo 1 kv. metrui vejos. Jį patogiausia paskleisti grėbliu. Mulčiuotą veją reikia suvoluoti 70-100 kg volu. Volavimas sutankina veją, tolygiau paskirsto vejos gerinimo priemones, užlyginamos dirvožemio skylės.
Pavasarį nereikėtų skubėti vejos pjauti. Pirmą kartą pjaukite pasiekus 10-12 cm aukščio pjaudami tik žolės viršūnes apie 2 centimetrus. Vėliau žolės pjovimo aukštis mažinamas iki vasaros lygio. Įprastai dekoratyvi ir sportinė veja pjaunama 4 cm, o kitos vejos 6 cm aukščio.
Tinkamai pasirūpinę savo veja pavasarį netrukus matysite akivaizdų rezultatą – veja taps dekoratyvesnė, tankesnė ir žalesnė.