Žalias lopinėlis – atgaiva akiai. Jis ypač praverčia, kai šeimoje auga mažų vaikų, be to, nereikalauja daug priežiūros: pakanka vos kartą per savaitę nušienauti. Tiesa, lengva prižiūrėti tik tinkamai pasėtą žolytę. Jei įrengdami veją padarysite didelių klaidų, teks dažniau piktintis nei džiaugtis.
Būtinos sąlygos vejos sėjai
Gražiai vejai būtinas visiškai lygus paviršius ir geras dirvožemis. Pirmiausia vejai skirtą plotą sukaskite ir sulyginkite grėbliu, išrinkite akmenis, šaknis, piktžoles, didesnius grumstus. Luktelėkite dešimt dienų, po to išraukite naujai išdygusias piktžoles. Nenaudokite jokių piktžoles naikinančių chemikalų (herbicidų)!
Jei naujai {veistame sode piktžoles išravėti labai sunku, vejos sėją atidėkite metams. Toje vietoje pasodinkite bulvių – dirva bus puresnė, suaktyvės mikroorganizmų veikla.
Metas sėti veją
Veją geriausiai sėti balandžio ir gegužės arba rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Vasarą sėti rizikinga, nes per karščius sėkliukės gali nesudygti arba jas gali išplauti smarkios vasaros liūtys.
Sėklas berkite padrikai. Vienam kvadratiniam metrui reikia 20-30 g sėklų. Sėjamoji mašina sėklas paskirsto lygiau. Pasėję žemę sulyginkite ir šiek tiek suplūkite. Tam tinka prie kojų pritvirtintos lentelės arba volas.
Dar nepradėjusią dygti veją būtina reguliariai laistyti. Laistydami šalia purkštuvo pastatykite stiklinę. Kai vandens lygis joje pasieks pustrečio centimetro, tai bus ženklas, kad veja pakankamai drėgna. Nenusiminkite, jei žolytė ir apvyto – gera veja sausros nebijo.
Gražu pažiūrėti
Pavasarį vos pradžiūvusį vejos paviršių kruopščiai nugrėbkite metaliniu grėbliu, išsklaidykite kurmiarausius, išlyginkite išklampotas vietas, užpilkite žemėmis atsiradusias įdaubas. Kad galėtų išdygti žolė, užbertos žemės sluoksnis neturėtų viršyti 1 cm. Prasikalus žolei, vėl užberkite žemių ir taip kartokite, kol įdaubėlės užsilygins.
Tose vietose, kur nėra velėnos ar ji išgedusi, žemę sekliai supurenkite, pabarstykite sėklų ir įterpkite jas grėbliu.Tuščius vejos plotus galite užkloti iš kitur atsivežta velėna.
Žaliąjį kilimą tręškite mineralinėmis trąšomis be chloro. Geriausiai tręšti specialiai vejai skirtomis trąšomis, nes jas reikia berti tik vieną du kartus per metus. Pirmąsyk tręškite vos pradėjus želti žolei, o antrąsyk – liepą arba rugpjūtį.
Greitai veikiančių trąšų mišinius barstykite balandį, birželį ir rugpjūtį. Vejai netinka trąšų mišiniai, kuriuose daug fosforo arba kalio.
Vasarą žaliajam kilimui naudingiausias azotas: jis skatina augimą, tačiau rudeniop mažina atsparumą šalčiui. Balandžio antroje pusėje vejas tręškite amonio salietra (15 g/kv. m), karbamidu (17 g/kv. m) arba kompleksinėmis trąšomis (45 g/ kv. m). Kompleksinės trąšos ypač naudingos, jei rudenį vejos netręšėte fosforo ir kalio trąšomis. Per vegetaciją kompleksinėmis trąšomis užtenka patręšti du kartus. Patręšti žolynai sparčiau želia, sutankėja, geriau stelbia samanas ir gražiau atrodo.
Rudenį veją tręškite mažiau azoto turinčiomis trąšomis, o jei per vasarą žolė puikiai žėlė ir dabar gerai atrodo, apsieisite ir be jų. Geriau augs kompostu arba džiovintu mėšlu mulčiuota veja; tai daryti galite bet kada.
Dekoratyvinės vejos
Dirbtinai įrengtas dekoratyvines vejas, užsėtas specialiomis vejų žolių sėklomis, reikia kruopščiau prižiūrėti. Labai svarbu išlaikyti lygų žolynų paviršių, nuolat naikinti piktžoles, samanas, laiku tręšti ir apsaugoti jas nuo įvairių žaladarių.
Jei vejoje yra kauburėlių, atkelkite velėną ir juos išlyginkite, įdaubas užpilkite žemėmis ar kompostu. Išgadintas vejos vietas atsėkite tuo pačiu žolių mišiniu. Lygioje vietoje įrengtą žolyną lengviau pjauti žoliapjauste.
Anksti pavasarį palanku naikinti samanas. Nedidelius pavienius jų židinėlius išgrėbkite geležiniu grėbliu. Didesniuose ploteliuose išplitusias samanas naikinkite geležies sulfatu (30-50 g/kv. m) arba specialiomis samanas naikinančiomis trąšomis (100-200 g/kv. m).
Vejos pjovimas
Kai žolytė ūgtelės 6-7 cm, metas ją pjauti. Pirmą kartą nušienaukite iki 3,5-4 cm, vėliau palikite 2-3,5 cm aukščio žolę. Vejai pradėjus intensyviai augti, pjaukite ją kas 5-7 dienas.
Per trumpai nuskusta žolytė dažniau serga įvairiomis ligomis, greičiau išdžiūsta, augalai išleidžia per mažai lapelių. Mėgėjai sodininkai dažnai teiraujasi, ar galima palikti ant vejos nušienautą žolę. Ją būtina sugrėbti. Šiuolaikinės žoliapjovės gaminamos su specialiu žolės rinktuvu, kurio turinį galima išberti į kompostinę arba panaudoti mulčiui.
Nieko neatsitiks, jei sveiką veją kelias savaites paliksite be priežiūros. Kai kurie žmonės prieš išvykdami atostogų veją nuskuta trumpiau nei įprastai. Tai nėra gerai, nes dirva greičiau perdžiūva, ir veja skursta. Geriau palikite žolytę kiek aukštesnę – per kelias savaites sužėlusią pievą nebus sunku nušienauti. Po ilgesnės pertraukos žolę nušienaukite per du ar tris sykius: pradėkite nuo aukščiausio lygio ir baikite ties įprastu aukščiu. Galiausiai veją palaistykite ir patręškite.
Kartu su žole pradeda augti ir piktžolės, ypač kiaulpienės. Pastarąsias geriausiai naikinti herbicidais: dialenu (25-30 ml/100 kv. m), MCPA (30-40 ml/100 kv. m), banvelu (18-20 ml/100 kv. m) ir kitais. Saulutes, glažutes ir kitas daugiametes piktžoles (taip pat ir kiaulpienes) gerai įveikia herbicidas „Starane” (15-18 ml/100 kv. m).
Kova su neprašytais svečiais
Kaip kovoti su kurmiais?
Vejas dažnai gadina kurmiai. Kovoti su jais reikia iš karto, vos pastebėjus išraustą kauburėlį. Senesnėje velėnoje galima įkasti specialius spąstelius. Veiksminga kovos priemonė – automobilių išmetamos dujos, kurias, užvedus automobilio variklį, per žarną reikia nukreipti į kurmio urvelį ir leisti 5-10 min. Prieš tai nepamirškite polietilenu uždengti urveliuose esančių kiaurymių! Parduotuvėse galite įsigyti prietaisų, skleidžiančių elektromagnetinius virpesius, taip pat kurmius atbaidančių preparatų.
Kaip kovoti su sliekais?
Trumpai (1-2 cm) pjaunamas vejas gali gadinti sliekai, į paviršių išverčiantys dirvos gumulėlius. Jei viename kvadratiniame metre aptinkama apie 50 gumulėlių, reikia apmažinti sliekų. Tai galima padaryti dusyk patręšus veją amonio salietra arba fiziologinėmis rūgščiomis trąšomis, geriausiai amonio sulfatu.
Kaip kovoti su skruzdėlėmis?
Dekoratyvinėse vejose nepageidautinos ir skruzdės. Jos neliečia žolių šaknų, bet sukrauti kauburėliai blukina žolių spalvą. Skruzdėlynus patartina naikinti insekticidu deciu (1 ml preparato litrui vandens) ir kitais preparatais.
Šunys ir katės
Kad šunų ir kačių paliktų „trąšų” vietose žolė neaugtų itin sparčiai, jų išmatas reikia surinkti. Nuo šunų, ypač kalių, šlapimo gali likti rudų dėmių, todėl „palaistytas” vejos vietas nedelsdami gausiai paliekite vandeniu.
Kitos priežastys
Nuo ištekėjusio variklio tepalo ar benzino, netyčia išpiltos salietros ar pesticidų gali likti dėmių, todėl ant vejos niekada nereguliuokite žoliapjovės, nemaišykite pesticidų ir cheminių tirpalų.
Žolyno spalva gali pasikeisti ir dėl stipriai suslėgtos dirvos, buvusių laužaviečių ar užkastų atliekų. Dėmėtas vejos vietas reikia atkasti, sutvarkyti ir iš naujo užsėti žole.
© Sodininkyste.lt