Veltinis – tai nudžiūvusios ar nupjautos žolės, sudžiūvusių lapų ir ūglių bei kitų lėtai pūvančių organinių medžiagų sluoksnis, susikaupęs vejos dirvos paviršiuje po vegetatyvine žolyno dalimi. Dėl jo sulėtėja organinių atliekų puvimo procesas ir žolė pradeda dusti.
Žolės veltinis sudaro palankias sąlygas daugintis vabzdžiams ir vystytis ligas sukeliančių grybų sporoms. Taigi kiekvieną pavasarį vejos priežiūros sezono darbus reikėtų pradėti nuo vejos šukavimo. Kol dar nesudygo žolė, grėbliu pašalinkite iš vejos samanas ir veltinį. Vejai darosi pavojingas storesnis nei 1 cm veltinis. Iš karto neverta labai giliai šukuoti, geriau po kelių savaičių procedūrą pakartoti ir tuomet šukuoti priešinga kryptimi. Neiššukuokite gyvų ūglių, nes daugelis jų gali žūti.
Šukuodami veją ne tik panaikiname veltinį, bet ir darome dirvą laidesnę orui ir vandeniui, be to, geriau auga žolė. Jei dirva sunki, rekomenduojama velėną subadyti.