Nedeginkite pernykštės žolės

deganti-zoleTvarkingi sodininkai ar ūkininkai senos žolės nedegina. Žolę vėlų rudenį reikia nupjauti ir palikti. Tokia žolė per žiemą pamažu supūva, mineralizuojasi ir būna augalams vertinga trąša. Taip pamažu storėja derlingas dirvožemio sluoksnis, smulkūs gyviai tą dirvožemį purena ir augalų šaknims susidaro geros sąlygos orui patekti.
Žinoma, čia kalbama apie tuos, kurie turi ne 6 arų sodybinį sklypelį, bet didžiulės pievas, kurių neparengia pavasariui.
Sena žolė deginama galvojant, kad pievos ir ganyklos greičiau sužaliuos. Klaidinga galvoti, kad pelenai taip pat patręš augalus, tačiau juos išpusto vėjas, nuplauna lietus ir didžioji pelenų dalis į dirvą nepatenka. Deginant labai nualinama dirva, joje sumažėja organinių medžiagų kiekis, todėl vėliau būna neatspari sausrai.
Nepagalvoja degintojai ir apie įvairius smulkius gyvius, kurie yra pagrindiniai derlingojo sluoksnio kūrėjai ir purentojai. Ugnis praryja šimtus boružėlių, kamanių, kitų laukinių bičių, kurios yra nepakeičiami sodų ir daržų apdulkintojai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.