Špinatai

spinataiŠpinatai priklauso balandinių šeimos augalams. Maistingiausi jauni lapai, iki kol dar neišaugęs stiebas. Špinatai gali būti naudojami ir dietiniam maistui, jie puikiai tinka net vaikams. Gausūs įvairių vitaminų, mineralinių druskų, geležies, jie gerai virškinami, kadangi turi daug seilių liaukų veiklą skatinančių medžiagų, taip pat pasižymi kaip daugiausiai baltymų turinčios daržovės (mažiau tik už žalius žirnelius ir jaunas pupelių ankštis). Gausu ir angliavandenių, celiuliozės, vitamino C, B ir kitų medžiagų. Špinatuose galima aptikti net riebalų. Ši lapinė daržovė labiausiai tinka sriuboms, padažams bei salotoms. Geriausiai patiekaluose sutinka su rūgštynėmis, šviežiais kopūstais, salotomis bei kitomis daržovėmis (ypač lapinėmis).

Kuomet tinkamiausi maistui ir kada nuimti derlių? Špinatai užauga anksti pavasarį, kai dar nėra kitų daržovių. Jie tinka valgyti, kai visiškai būna užaugę penki ar šeši žali lapai. Negalima rauti ką tik palaistytų špinatų arba po lietaus, nes tada lapai būna labai trapūs ir greitai bei lengvai lūžta. Augalus reikia nuimti prieš jiems išleidžiant žiedynkočius. Rauti reikia tiesiai su šaknimis ir atsargiai nukratyti, kad lapai neapsineštų žemėmis. Bent du ar tris kartus (kaip ir lapines salotas) galima skinti vien tik lapus. Nuskintus lapus nulinėje temperatūroje ir gana drėgnai galima laikyti net iki šešių dienų.

Populiariausios veislės. Labiausiai auginamos Lietuvoje veislės yra šios: ‚Universal‘, ‚Viktorija‘, ir ‚Viroflė‘. ‚Universal‘ – tai veislė, kuri itin atspari šalčiams, tad puikiai tinka sėti prieš žiemą, kad išdygtų ankstyvą pavasarį. ‚Viroflė‘ – ankstyva veislė, duodanti derlių labai greitai – praėjus nepilnam mėnesiui nuo sudygimo. Ši veislė tinkama auginti ankstyvą pavasarį. Lapai švelnūs, kiaušiniškos formos, gelsvai žali. Derliaus ėmimo metu augalas sveria apie keturiasdešimt gramų. ‚Viktorija‘ – vidutinio ankstyvumo labai derlinga veislė, derlių duodantį po pusantro (arba kiek anksčiau) nuo sudygimo. Šios veislės špinatų lapų skrotelė smulki, iki dvidešimties centimetrų skersmens. Lapai ovalūs, trumpais koteliais, tamsiai žali.

Auginimo sąlygos. Špinatai mėgsta derlingą dirvą. Geriausia prieš metus patręštas mėšlu priemolis. Smėlio ir smulkūs molio, taip pat rūgštūs durpiniai dirvožemiai špinatams netinka. Pavasarį špinatai sėjami tuomet, kai tik dirvožemis kiek atšyla ir pradžiūsta. Rudens derliui gauti špinatai sėjami liepos arba rugpjūčio mėnesiais. Jei pasėsite anksčiau (gegužės arba birželio mėnesiais), špinatai labai greitai sužydės, bet derliaus neduos. Vasarą geriausia auginti pavėsingoje vietoje. Norint turėti špinatų labai anksti pavasarį, sėkite rugsėjo mėnesį. Pasėjus vėliau, užauga per maži ir žiemą gali nušalti. Kai žiemą mažiau sniego, špinatai nušąla,  todėl spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje juos reikėtų pridengti, galima ir eglišakiais. Špinatai sėjami eilėmis. Jie mėgsta drėgmę, tad sausesniu metu juos reikėtų gana dažnai laistyti, tai daryti patartina vakarop. Geras derlius gaunamas tuomet, kai, pasirodžius pirmiesiems tikriesiems lapeliams, tręšiama kalio arba amonio salietra. Trąšas reikia ištirpinti vandenyje (santykis – dvidešimt gramų salietros į kibirą vandens). Laistoma taip, kad vienam kvadratiniam metrui tektų šeši-aštuoni litrai tirpalo. Patręšus nuliejama švariu vandeniu, kad trąšos neapdegintų špinatų lapelių.

  1 comment for “Špinatai

  1. Prijaučiantis
    2012/01/06 at 12:28

    Špinatus atradom savo maisto racione visai nesenai, bet nuo to laiko valgom pastoviai. rekomenduoju 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *