Špinatai – sodinimas, auginimas ir priežiūra

ŠpinataiŠpinatų tėvynė – Senoji Persija, iš ten jie buvo įvežti į Kiniją. Užkaukazėje ir Vidurinėje Azijoje auga kelios laukinių špinatų rūšys, panašios į kultūrinį špinatą, todėl yra nuomonių, kad jie gali būti kilę iš Kaukazo. Senovėje apie špinatus europiečiai nežinojo. Viduramžiais špinatų į Ispaniją atvežė arabai, kurie špinatus vadino „daržovių karaliais”. Europoje špinatai paplito Renesanso laikotarpiu. Juos labai mėgo vienuoliai ir pirmieji pradėjo auginti vienuolynų ūkiuose. To laikotarpio kulinarai špinatų sultimis dažydavo ledus, įvairius kremus bei padažus.

Špinatuose yra lengvai virškinamų baltymų, gausu vitaminų (C, B1, B2, P, K, E, D2), folinės rūgšties ir karotino. Be to, juose yra daug jodo, mineralinių druskų (geležies, fosforo, magnio, kalio, natrio, kalcio).

Špinatų maistinės ir gydomosios savybės


Maistui vartojami jauni špinatų lapai, kol dar nėra išaugusių žiedstiebių. Susidarius žiedstiebiams ne tik kietėja špinatų lapai ir blogėja jų skonis bet ir lapuose padaugėja rūgštynių rūgšties, kuri žmogaus organizmui yra kenksminga. Todėl, jeigu maistui vartojami peraugę špinatų lapai, rūgštynių rūgščiai neutralizuoti rekomenduojama pridėti kreidos (5 g kreidos vienam kilogramui lapų). Iš špinatų lapų gaminamos vitaminingos salotos, verdamos sriubos, daromos tyrės, apkepai, garnyrai ir kiti patiekalai. Špinatai turi daug baltymų ir vitaminų, todėl labai tinka vaikų ir dietinei mitybai, ypač avitaminozių profilaktikai ir ligoniams, sergantiems piktybine mažakraujyste bei tuberkulioze. Nepatartina vartoti sergant inkstų ligomis ir podagra bei vyresnio amžiaus žmonėms.

Būtina žinoti, kad špinatus geriausia valgyti šviežius, o paruoštus jų patiekalus laikyti šaltai. Šiltai laikant špinatus per 24-48 val. iš juose esančių nitratų susidaro nitritai, kurie yra žalingi žmogaus organizmui.

Špinatų auginimas

Špinatai auginami taip pat kaip salotos. Jie mėgsta trąšią ir drėgną dirvą. Sausrų metu reikia laistyti kas savaitę po 20 litrų vandens į 1 m2. Šalčiams atsparūs, todėl, norint gauti ankstyvą derlių, juos galima sėti iš rudens arba anksti pavasarį. Iš rudens reikia sėti prieš pastovius šalčius, kad nespėtų sudygti. Sėklos pradeda dygti esant 4°C šilumos, o sudygę pakelia 10-15 °C šaltį. Geriausia temperatūra 14-18 °C šilumos. Sėjami 2-4 cm gyliu. Sudygusius špinatus reikia greitai retinti, paliekant tarp augalų 7-8 cm atstumą, o retindami antrą kartą kas antrą augalą išraukime ir suvartokime maistui. Tankiai auginami špinatai anksti pradeda žydėti, todėl pablogėja kokybė. Kadangi špinatai greit užauga, taupant žemę, pavasarį juos galima sėti į kitų, lėtai augančių daržovių (žirnių, pupų, porų) tarpueilius.

Pomidorus sodinkime ten kur augo špinatai

Norėdami ilgesnį laiką turėti geros kokybės špinatų, juos sėkime keletą kartų. Nuėmę ankstyvųjų špinatų derlių, į tą plotą galime sėti agurkus, sodinti pomidorus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.