Straipsniai apie augalų sodinimą ir priežiūrą
Pirmykštė rabarbaro forma, dar vadinama pontiniu rabarbaru, yra kilusi iš Rytų Azijos. Neįmanoma įsivaizduoti daržo be šio skanaus vitamingo augalo. Daržovinis rabarbaras yra daugiametis augalas. Dirvoje žiemoja jo tvirtos mėsingos šaknys. Kiekvieną pavasarį išauga nauji dideli banguoti lapai. Lapkočiai, priklausomai nuo veislės, būna žali arba raudoni ir gali išaugti iki 90 cm ilgio. Gegužės mėnesį…
Manoma, kad paprastoji portulaka yra kilusi iš Vakarų Azijos. Ji jau ilgą laiką auga Viduržemio pajūrio kraštuose. Prieš keletą šimtmečių šis augalas pateko į Šiaurės ir Vidurio Europą. Paprastoji portulaka turi daug vitamino C, todėl ji buvo vartojama nuo skorbuto. Paprastoji portulaka yra vienametis augalas rausvais, gausiai šakotais stiebais, kurie, priklausomai nuo veislės, būna 15-30…
Viduržemio pajūrio rytinėje dalyje anyžinė ožiažolė jau daugiau kaip 3000 metų yra labai populiarus prieskonis. Iš ten ji paplito po visas Viduržemio pajūrio šalis. Su vienuoliais šis augalas atkeliavo į Europos šiaurinę dalį, tačiau daugiausia jis auginamas saulėtoje Pietų Europoje. Vienametis augalas gali užaugti iki 50-70 cm aukščio. Jo lapai yra trijų skirtingų formų: apatiniai…
Augalas kilęs iš Pietų Europos, bet gana anksti per Alpes pateko ir į vidutinio klimato juostą. Jau senovės graikai ir romėnai žavėjosi sėjamosios petražolės gydomosiomis ir prieskoninėmis savybėmis. Trumpam primiršta, penkioliktajame šimtmetyje petražolė buvo atrasta kulinarų. Sėjamoji petražolė yra dvimetė, taigi pirmaisiais metais išauga šaknis ir lapų rozetė, o kitą vasarą – iki 60 cm…
Paprastasis raudonėlis, dar vadinamas laukiniu mairūnu, yra kilęs iš Pietų Europos. Sulaukėjęs šis prieskoninis augalas aptinkamas visoje Europoje iki Skandinavijos, taip pat Centrinėje ir Šiaurės Amerikoje. Tankius kerus sudarantis augalas gali užaugti iki 50 cm aukščio. Jam būdingas gausiai išsišakojęs šakniastiebis, iš kurio augalas pavasarį išsprogsta. Keturbriauniai stiebai gausiai lapuoti, prie pagrindo šiek tiek sumedėję.…
Su arabais kvapusis mairūnas anksti pateko į Viduržemio pajūrio kraštus, kur jis auga kaip daugiametis puskrūmis. Romėnai ir graikai jį greitai pamėgo, nes jam buvo priskiriama daugybė gydomųjų savybių. Kaip afrodiziako, jo buvo dedama į stiprų raudonąjį vyną. Savo tėvynėje kvapusis mairūnas yra daugiametis augalas. Jo ploni rausvoki stiebai gali siekti 50 cm aukštį. Aromatingi…
Apie nakvišas. Rūšies paplitimo natūralus arealas driekiasi nuo Šiaurės Amerikos iki Meksikos. Europoje ji vadinama kumpio šaknimi ir sulaukėjusi auga pakelėse arba kitose augavietėse su smėlingu podirviu. Jos šaknys labai mėgstamos dėl malonaus skonio, iš sėklų gaminamas vertingas nakvišų aliejus. Šis dvimetis augalas kartais dar vadinamas Onagra biennis sinonimu. Pirmaisiais metais išsivysto mėsinga šaknis ir…
Jau prieš daugelį tūkstančių metų Indijoje bazilikas buvo populiarus prieskonis. Iš ten jis pradėjo savo kelionę per Viduržemio pajūrio kraštus į Europą, kur šiandien aptinkama daugybė jo rūšių ir veislių. Vienametis gausiai šakotas augalas, priklausomai nuo klimato ir augavietės, užauga iki 50 cm aukščio. Jo stiebas briaunotas. Ant stiebo išsidėstę kvapūs, pailgai ovališki lapai. Juose…
Paprastosios katžolės tėvynė Europa. Tačiau dabar gamtoje ji aptinkama iki Centrinės Azijos ir net Himalajuose. Dėl malonaus aromato ir raminamojo poveikio ji buvo auginama valstiečių daržuose kaip vaistažolė. Anksčiau iš augalo buvo gaminami dažai tekstilei. Šis daugiametis augalas gali užaugti 30-100 cm aukščio. Dėl lapų pjūkliškų pakraščių iš pirmo žvilgsnio paprastoji katžolė panaši į dilgėlę,…
Vyšninis amaras kenkia vyšnioms bei trešnėms. Amarai gyvena apatinėse lapų pusėse, ant ūglių viršūnių bei žiedkočių. Iščiulpti lapai raukšlėjasi, vėliau ruduoja ir džiūsta. Jauni ūgliai išsikraipo. Kenkėjai užteršia augalus lipniomis išskyromis, ant kurių plinta juodligė. Kenkėjai gali sumažinti derlių ir pablogina vaisių kokybę. Ant saldžių amarų išskyrų vystosi suodligė. Amarai 2 mm ilgio, tamsiai rudai…
