Kiekvienai daržovių rūšiai būtina parinkti skirtingą dirvą. Tačiau priesmėlio dirvos bemaž tinka visoms daržovėms. Pavasarį jos greitai išdžiūsta, įšyla, lengvai įdirbamos, todėl jose gerai auga beveik visos daržovės. Panašias savybes turi prie upių, ežerų esančios ir aliuvinės dirvos. Šiose dirvose gerai dera morkos, petražolės, pastarnokai, svogūnai, porai, agurkai, aguročiai, moliūgai ir kt. Priemolio dirvos tinka…
Kategorija: Sodas priežiūra
Straipsniai apie augalų sodinimą ir priežiūrą
Vaismedžiai
KUO VERTINGOS KRIAUŠĖS?
Kriaušės turi 81,7 proc. vandens, 12,5-18,3 proc. sausų medžiagų, bendro cukraus 5,93-9,7 proc, rūgš čių – 0,08-0,24 proc. Kriaušės vertingos, nes jose gausu folio rūgšties, kuri skatina kraujodaros sistemos veiklą. Taip pat jose gana daug fenolinių junginių, kurie turi priešsklerozinių, priešuždegiminių savybių, stiprina kraujagysles. Taip pat kriaušės turi medžiagų, kurios varo šlapimą ir tinka nuo…
Vaismedžiai
KAIP PASIRINKTI TINKAMĄ VAISMEDŽIŲ SODINUKĄ?
Neretai turguose tenka matyti, kaip pardavinėjami vaismedžių sodinukai: pundas rykščių, šaknys vos pridengtos, išdžiūvusios… Saulė ir oras greitai išdžiovina sodinukų šaknis: iš pradžių smulkias, o vėliau ir stambias. Jei sodinukų šaknys dar tik apdžiūvo, sodinuką galite išgelbėti, jei jį pamerksite vandenyje. O jei šaknys perdžiūvo, sodinuko išgelbėti nebeįmanoma. Nepirkite sodinukų, kurie neturi smulkių šaknų, o…
Sodo kenkėjai
APSAUGA NUO ŽIEDGRAUŽIO
Po žiemos obeliniai žiedgraužiai išlenda orams atšilus iki 9° C, apie balandžio 18 d. Kylant vidutinei paros oro temperatūrai, vabalų sparčiai gausėja ir daugiausiai jų būna praėjus 10 d. Kaip tik tuo metu žiedgraužiai pradeda dėti kiaušinius į žiedpumpurius. Apsaugos priemones reikia naudoti nuo obelinio žiedgraužio vabalų, nes vėliau kenkėjai deda kiaušinius, kurių jau neįmanoma…
Vaismedžiai
SENŲ MEDŽIŲ PRIEŽIŪRA
Senus vaismedžius rudenį būtina baltinti. Tuomet žiemą, kai būna prisnigę ir šviečia saulė, medžių kamienų neįkaitins nuo sniego atsispindėję saulės spinduliai, nes dieną ir naktį susidaro dideli temperatūrų skirtumai. Norėdami vaismedžius apsaugoti nuo kenkėjų, medžių kamienus apjuoskite lipniomis juostomis. Jos neleidžia mažųjų žiempsrindžių patelėms užlipti ant šakų, kur jos deda kiaušinius (paprastai spalio ar lapkričio…
Sodo kenkėjai
Geležingas dėmėtumas
Kai dirva, kurioje auga bulvės sušyla iki 11-18°C šilumos, bulvės šia liga neserga. Geležingas dėmėtumas bulves apima sausringu oru, kai dirva įkaista iki 22-28°C šilumos, tuomet augaluose sutrinka maisto medžiagų apykaita ir atsiranda gumbų geležingas dėmėtumas (rudėtumas), net jeigu dirvoje netrūksta drėgmės ir trąšų. Šis susirgimas pasireiškia įvairiai išsimėčiusiomis šviesiai rudomis arba rūdžių spalvos dėmėmis,…
Sodo kenkėjai
OBELINIS ŽIEDGRAUŽIS
Pažeidžia obelų, rečiau kriaušių pumpurus, žiedus. Pumpuruose besimaitindami peržiemoję vabalai išgraužia 0,5 -1,5 mm skersmens duobutes, kurios paruduoja. Pažeisti žiedai nustoja vystytis, neišsiskleidžia, ruduoja ir džiūsta. Vėliau pažeistų žiedų šonuose matyti apvalios skylutės. Vabalai 3,5-6 mm ilgio, rudi, ilgu straubleliu. Antsparnių užpakalinėje dalyje yra jstriža V formos šviesi juostelė. Lervos balsvai gelsvos su ruda galva,…
Prieskoniniai ir vaistiniai augalai
Kvapioji našlaitė (Viola odorata)
Kvapioji našlaitė yra kilusi iš Viduržemio pajūrio kraštų ir dabar Europoje yra daug kur sulaukėjusi. Smulkūs žiedai pasižymi daugybe gydomųjų savybių. Senovėje ją augino graikai, kurie šį augalą vadino Atėnų miesto simboliu, o dievų paveikslus puošė našlaitės žiedais. Šakniastiebis visžalis daugiametis augalas, kuris ant trumpų stačių stiebų išaugina visą kuokštą širdiškų dantytų lapų. Apie 2…
Prieskoniniai ir vaistiniai augalai
Vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis)
Vaistinis valerijonas, dar vadinamas „kačių žole“, „miškine levanda“ ar „mėnulio žolė“, yra pasaulyje plačiai paplitęs augalas. Jis aptinkamas drėgnuose augavietėse, tokiose kaip upelių pakrantės, pievų pakraščiai ir pamiškės. Viduramžiais jis buvo vertinamas kaip piemonė nuo podagros ir dieglių, be to, augalas turėjo saugoti nuo raganų ir demonų. Jau daug šimtmečių žinomas augalo raminamasis poveikis. Vaistinis…
Prieskoniniai ir vaistiniai augalai
Vaistinis čiobrelis (Thymus vulgaris)
Iš Viduržemio pajūrio kraštų ir Šiaurės bei Vakarų Afrikos kilusį vaistinį čiobrelį vienuoliai pernešė per Alpes. Jau egiptiečiai, graikai ir romėnai vertino jo poveikį. Viduramžiais dėl prieskoninių ir vaistinių savybių jis buvo auginamas vienuolynų soduose. Tai 30-40 cm aukščio siekiantis puskrūmis su šakotais stiebais ir šiek tiek sumedėjusiomis šakelėmis. Siauri kieti lapai šiek tiek užsiraičiusiais…