Straipsniai apie augalų sodinimą ir priežiūrą
Žieduotojo verpiko kiaušiniai žiemoja ant medžių ir krūmų. Vikšrai iš kiaušinių pradeda ristis balandžio mėnesio pabaigoje. Išsišakojusias medžių šakas jie apipina tankiu voratinkliu. Naktį vikšrai tūno voratinklyje, o dieną išlenda ir graužia medžių bei krūmų lapus. Labai smarkūs žieduotųjų verpikų antplūdžiai kartojasi kas dešimt metų. Kol neišsiskleidę medžių lapai, apziūrėkite šakas, atkreipkite dėmesį genėdami. Dėtis…
Daržovės yra pagrindinis mineralinių druskų bei vitaminų šaltinis. Bet, kad žmogaus organizmas daržoves kuo naudingiausiai suvartotų, jos turi būti tinkamai paruoštos. Žalių daržovių salotoms gaminti tinka beveik visų rūšių daržovės: morkos, kopūstai, ridikėliai, ropės, griežčiai, agurkai, cukinijos, pomidorai, svogūnai, porai, žalieji žirneliai, petražolės ir kt. Netinka žalioms daržovėms tik tos daržovės, kuriose yra krakmolo arba…
Namuose dažniausiai auginamos pražangialapės, padrikosios bei grakščiosios viksvuolės. Ant papirusinių viksvuolių, kurios daugiausia auga Nilo pakrantėse, senovės tautos rašydavo įvairius raštus, jų stiebus valgė, iš jų buvo gaminami plaustai, audiniai ir apavas. Viksvuolės kambariuose gerai auga saulėtose, gerai apšviestose vietose. Tai vandens augalai, todėl vasarą jų vazonus iki pusės panardinkite į indą su vandeniu. Vandenį…
Viename šiltnamyje auginti ir pomidorus ir agurkus negerai: vieniems reikia skersvėjo, kitiems ne. Tačiau šeimai šiltnamyje, jei tinkamai prižiūrėsime, pakaks ir dviejų agurkų daigų, kol užderės lauke. Lauke agurkus auginame negenėdami. O šiltnamyje be genėjimo apsieiti tiesiog neįmanoma. Paprasčiausias būdas yra toks. Centrinę virkštį leidžiame vis aukštyn, kol ši pasieks skersinę vielą. Prie pat žemės…
Triušininkystėje taikomi 2 veisimo metodai: grynasis ir kryžminis. Veisiant grynuoju, poruojami tos pačios veislės triušiai. Kryžminant – skirtingų veislių. Mišrūnai būna gyvybingesni, vislesni, geriau panaudoja pašarus. Giminingas poravimas nepageidautinas, nes gimę trušiukai lėtai auga, neatsparūs ligoms. Esant giminingam poravimui patelės veda daug negyvų, išsigimusių triušiukų. Patinus būtina keisti kas 1-2 metus. Sėkmingai parinkus triušių veisles,…
Tabakiniai ir šiltadaržiniai tripsai čiulpia augalo sultis. Jie taip pat gali platinti virusus. Ant apniktų lapų atsiranda smulkių balsvų dėmelių, pažeisti lapai pradeda džiūti, įgauna sidabrišką atspalvį. Suaugę tripsai siekia vos 1 mm ilgį. Viena patelė gali padėti iki 100 kiaušinėlių. Jei temperatūra siekia 25-28ºC, šie kenkėjai išsirita per 18-20 dienų. Jei oras tesiekia 15ºC…
Svogūnų sėklų auginimas. Pastaruoju metu daržininkai vis dažniau svogūnų galvas augina iš sėklų. Atminkite, kad svogūnai nepakenčia pavėsio, todėl lysves svogūnams auginti turite paruošti atvirose, saulėtose vietose. Svogūnus auginti patariama dirvožemyje, kuriame praėjusiais metais augo agurkai, aguročiai, moliūgai, kopūstai, ankstyvosios bulvės, pomidorai ar kitos daržovės, kurias praėjusiais metais tręšėte organinėmis trąšomis. Svogūnus patariama auginti šalia…
Kenkia slyvoms, rečiau kitiems kaulavaisiams. Amarai gyvena didelėmis kolonijomis dažniausiai ūglių viršūnėse, lapų apatinėje pusėje. Iščiulptų lapų pakraščiai palinksta į apačią, pažeisti ūgliai nustoja augti, labai apniktų vaismedžių nubyra užuomazgos. Kenkėjai gali sumažinti derlių ir pablogina vaisių kokybę. Ant saldių amarų išskyrų vystosi suodligė. Amarų patelės melsvai žalios, ovalios, 2,5 mm ilgio, sifonai rusvi. Jų…
Kvapioji garduoklė paplitusi visoje Europoje ir jos arealas siekia net Kaukazą. Ji auga drėgnuose miškuose ir kalnų regionuose. Kadangi ji gimininga builiui, dažnai dar vadinama miriniu builiu. Iš jos lapkočių anksčiau buvo gaminami oranžiniai rudi dažai tekstilei. Vakarų Europos gyventojams, kaip ir skandinavams, reikėtų šį daugiametį, atsparų šalčiui, prieskoninį augalą vėl sugrąžinti į sodus. Jeigu…
Dauguma skydamarių gyvena sėsliai. Ilgu plonu straubliuku jie visam gyvenimui prisitvirtina prie augalo audinių. Dažniausiai skydamariai tūno apatinėje lapų pusėje. Kartais kenkėjai augalus apninka taip gausiai, kad skydeliais pasidengia beveik visas žievės paviršius. Daugiausiai jie minta medžių ir krūmų žievės ar lapų sultimis. Dažniausiai jie apninka vaismedžius, vaiskrūmius, dekoratyvinius medžius, bet puola ir šiltadaržinius augalus…
