Straipsniai apie augalų sodinimą ir priežiūrą
Kai jis pražysta, oro temperatūra būna vos aukštesnė uz 0ºC, eina 12-14 savaitė nuo metų pradžios. Tuomet reikia sėti šalnoms atsparias ir drėgmei reiklias morkas bei svogūnų sėklas. Dar po dviejų savaičių pražysta baltosios plukės ir gluosniai. Tuomet sėjami burokėliai, ridikėliai, salotos, sodinami daržovių pasodai. Kai sužaliuoja ievos, eina 16-17 savaitė nuo metų pradžios, tuomet…
Išimkite sėklas iš citrinų ir pasėkite jas į vazoną, kaip pomidorus, agurkus ar moliūgus. Sėti galima bet kada, kad ir viduržiemį, svarbu tik, kad substrato temperatūra būtų ne mažesnė nei 20ºC šilumos ir nestokotų drėgmės. Maždaug po mėnesio turėtų sudygti. Ūgtelėjusius daigelius reikia išpikuoti po vieną į atskirus vazonus. Per pirmus metus užaugs tik į…
Soduose mažiau plis vėžys ir kitos ligos, jei išpjausite ir sudeginsite sausas, ligų pažeistas šakutes, ūglius, žaizdotas ir nugraužtas kamieno vietas laiku gydysite 1 proc. vario sulfato tepalu, emulsiniais dažais ar molio ir šviežio karvių mėšlo mišiniu. Geriausiai sodą nuo ligų ir kenkėjų saugo tinkamas tręšimas organinėmis bei mineralinėmis trąšomis, nuolat naikinamos piktžolės, saulės spinduliai…
Jų galima lengvai užsiauginti net sausio, vasario ir kovo mėnesiais ir papildyti šviežių daržovių kiekį tuo metu, kai jų ypač trūksta. Cikorijų gūželėse yra kalio, kalcio, magnio, natrio, kurių mažai tėra grūdų ir mėsos produktuose. Gūželėse, nors ir nedaug, bet yra ir vitaminų. Jos pasižymi specifiniu karčiu skoniu, kuris teigiamai veikia virškinimą ir kraujo apykaitą.…
Ridikėliai – šalčiui atsparios daržovės, tad jei jau geri orai – sėkite. Jiems tinka saulėta ir šviesi vieta. O jei norite užauginti gausų ridikėlių derlių, pasirūpinkite, kad jiems netrūktų drėgmės. Ypač sultingi ridikėliai užauga derlingoje žemėje, kur praėjusiais metais augo pomidorai ir agurkai. Ridikėlius geriau tręšti ne perpuvusiu mėšlu, o mineralinėmis medžiagomis. Šias trąšas į…
Vaistinė ramunė yra kilusi iš Pietryčių Europos ir Šiaurės Azijos, tačiau natūraliose augavietėse aptinkama visoje Europoje. Jos vaistinės savybės žinomos jau nuo antikos laikų. Viduramžiais ji buvo daugiausia vartojama moterų negalavimams gydyti. Su tuo susijęs jos lotiniškas vardas (lotiniškai „matrix“ – motina gimdyvė“). Prietaringi žmonės ramunę laikė burtų žole. Jei kambaryje pakabintas ramunės ryšulėlis įeinant…
Vaisius ir daržoves prieš konservavimą būtina švariai nuplauti, nuvalyti, o jei reikia, ir supjaustyti. Konservuotus produktus ir uogienės laikyti prireiks įvairių dydžių stiklainių, metalinių, stiklinių ar polietileninių dangtelių. Jei agurkus ir kopūstus rauginsite dideliais kiekiais, jums prireiks ir medinių statinių. Be to, specialių įrenginių jums prireiks iš vyšnių ir slyvų išimti kauliukus ir iš karto…
Miškinės dedešvos paplitimo arealas iš pradžių driekėsi nuo Viduržemio pajūrio pietinės dalies per Azijos subtropinę sritį. Jau senovės romėnų ir graikų ji buvo vertinama kaip veiksminga vaistažolė ir švelni daržovė. Galiausiai šis tipiškas valstiečių daržų augalas išplito visoje Europoje. Dvimetis ar daugiametis žolinis augalas užauga iki 1 m aukščio. Jis apaugęs švelniais plaukeliais, lapai ilgakočiai…
Šviežių vaisių ir daržovių sezonas yra trumpas, todėl žmonės, konservuodami, džiovindami, sūdydami ir marinuodami šiuos produktus išmoko žymiai ilgiau juos išlaikyti. Pagrindinis konservavimo tikslas – sudaryti netinkamas sąlygas vystytis mikroorganizmams, kurie negalėtų skatinti daržovių ir vaisių puvimo procesų. Iš džiovinamų augalinių produktų audinių pašalinama didžioji dalis skysčių, o likusios skysčių dalies (12-20 proc.) nepakanka, kad…
Vaistinė gelsvė yra kilusi iš Persijos ir dabar paplitusi visuose Viduržemio pajūrio kraštuose. Vienuoliai šį „vaistą nuo visų ligų“ atvežė į Vidurio ir Vakarų Europą. Tai daugiametis su trvirtu, gausiai išsišakojusiu šakniastiebiu, galintis išaugti iki 2 m aukščio. Jis turi briaunotus tuščiavidurius, viršutinėje dalyje išsišakojusius stiebus. Plunksniškai suskaldyti lapai yra labai dideli. Vasarą ant tvirtų…
