Bobų vasara – tinkamas metas ruošti dirvą naujiems spygliuotiems sodo augalams. Vienas iš tinkamiausių. Mat per metus galima tik du kartus sodinti šiuos augalus – pavasarį ir rudenį. Pasodinus kitu metu, jie gali nespėti įsišaknyti. Tad pasikalbėkime, kaip sodinti spygliuočius ir kokius rinktis.
Jei turite sodą, tikriausiai jis neįsivaizduojamas be spygliuočių. Visų pirma dėl to, jog jie yra visžaliai augalai, išskyrus maumedis. Tad pušys, eglės, kėniai, kadagiai, žirniavaisiai, kiparisai, kukmedžiai, cūgos ar tujos tikrai suteiks dekoratyvumo net žiemą. Taip pat spygliuočiai medžiai yra nereiklūs nei gamtos sąlygoms, nei reikalauja ypatingos žmogaus priežiūros, mat jie ir taip auga puikios formos. Gražiai atrodys ir greta susodinti skirtingi spygliuočiai ar sujungti į gyvą tvorą.
Jei norite, kad augalas greitai prigytų, labai svarbu pasirūpinti jo šaknimis. Prieš iškasant augalą, reikalinga gerai palieti šaknis, ir tik tuomet kasti. Transportuojant suvyniokite šaknis į kokį audinį, kad niekas nenubyrėtų. Apskritai, šaknis reikia itin saugoti, stengtis jų visiškai nepažeisti, nenubarstyti žemės gumulų aplink jas. Beje, iškastos žemės su šaknimis dydis turėtų būti toks, koks yra ir visas augalas, o duobė, į kurią bus sodinama – šiek tiek arba gerokai didesnė. Gerokai didesnė duobė turėtų būti tuomet, jei naujojoje dirvoje žemė yra nelabai derlinga, nes duobės dugne dar turės tilpti šiek tiek geros derlingos žemės.
Nepaisant to, ar žemė derlinga ar visiškai ne, į iškastą duobę, prieš sodinant medelį, reikia pridėti su kompostu ar žeme sumaišytų drėgnų durpių arba lygiomis dalimis sumaišytų perpuvusio mėšlo ir kompostinės žemės. Tik jokiu būdų nedėkite vieno šviežio mėšlo, nes jis gali labai pakenkti medelių šaknims. Kai visa tai padarote, jau galima sodinti. Blogai, jei šaknys bus įleistos per giliai arba per mažai, – geriausia, kad šaknis baigtųsi su dirvos paviršiumi. Nepaisant to, ar dirva derlinga, ar ne, – šaknis užberkite labai derlinga žeme. Žemę aplink medelį sutrypkite, o kiek didesniu spinduliu sukaskite pylimėlį, kad laistant vanduo nenubėgtų. Po to augalą reikia per keletą kartų labai gausiai palieti. Gausiai laistyti reikėtų iki užšąlant, nes tuomet augalai daug geriau žiemos, o dalį drėgmės vis vien išgarins. Svarbu nepamiršti ir mulčiuoti – taip ne tik užkirsite kelią augti piktžolėms, bet ir apsaugosite augalą nuo prasidėsiančių šalių. Kaip mulčią galima naudoti medžių drožles, medžių žievę, spyglius, durpes, nukritusius lapus ir net šviežiai nupjautą žolę. Kartais naudojami ir žvyras, skalda ar keramzitas.
Tiesa, nors spygliuočiai yra mažiau reiklesni už kitus augalus, vis dėlto skirtingi spygliuočiai turi skirtingas mėgstamas dirvas, kuriose geriau auga. Štai, pavyzdžiui, net visiškai nederlingoje, žvyruotoje dirvoje puikiausiai augs kadagiai, tačiau jiems reikalinga saulės šviesa, pavėjyse jie ims nykti. O kėniai pavėsį visai pakenčia, išskyrus dekoratyvines veisles. Tujoms gali kenkti dirva, kur vanduo užsistovi, tad ten geriausiai augtų kukmedžiai. Kiparisams ir puskiparisiams tinka kalkinga dirva.
Sodinti patartina 4-8 metų spygliuočius, po pasodinimo mulčiuoti patariama dar bent 4-5 metus. Taip pat pravartu žinoti, jog kadagiai nemėgsta karpymo, tad geriau nesirinkti jų, formuojant gyvatvores. Dar ir dėl to, jog tokia gyvatvorė gana greitai išretėtų ir taptų nepatraukli. Jei gyvatvorei ketinate pasirinkti eglaites – karpykite jas kas dvejus metus arba rečiau. Sėkmės auginime!
1 comment for “Pats metas sodinti spygliuočius”