Po vasaros karščių dažnas jau įsisuko į darbų verpetą ir pasidavė besiartinančio rudens liūdesiui: nebepakelia akių į spalvų ištiktus medžius, o apie malonesnius darbus sode jau visai nebepagalvoja. Tokių depresinių nuotaikų galima greitai atsikratyti, panaudojus spalvotų gėlių terapiją. Rudenį? Žinoma! Kol šalčiai dar nesikandžioja ir saulės spindulėlis išlenda, pratęskite vasarą, sode pasisodindami spalvingų augaliukų, džiuginsiančių širdį ir akį.
Yra tikrai nemažai gėlių, kurios mėgsta vėsesnį orą ir puikiai auga nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio pradžios ar pirmųjų šalčių. Tokiu metu gausiai sodinami ciklamenai, ežiuolės, saulainės, gaurės, rudbekijos, rykštenės, šilokai, zinijos, puskrūmiai viržiai ir erikos, visžaliai rododendrai. Ko vertas vien gėlės pavadinimas – Rudeninis vėlyvis. Taigi, kaip matome, pasirinkimas tikrai gausus. Lieka tik išsirinkti ir pasidomėti patikusiais augalais.
Viržiai. Šie smulkiažiedžiai ilgakočiai augalai (lot. Caluna) priklauso erikinių augalų grupei, kurie pasižymi lapų bei žiedų įvairiaspalviškumu. Tiek paprastieji, tiek dekoratyviniai viržiai žydi rudenį. Viržiai mėgsta rūgščią ir pralaidžią dirvą, neauga molyje ar priemolyje. Ypatinga augalo savybė – net nužydėję žiedeliai nepakeičia spalvos, nesudžiūsta ir nenukrenta, tad iki pat pavasario sodą margins gyva dekoracija. Erikos (kitaip – Šiliniai viržiai), pasodintos kartu su paprastaisiais viržiais, žydinčia ir žalia kilimine danga džiugins rudens darganų išvargintą akį iki pat lapkričio mėnesio. O jei dar parinksite ryškią derančią mulčią – sukursite mažą stebuklą.
Rudeninis vėlyvis. Lotyniškas šios gėlės pavadinimas – Colchicum autumnale. Kaip pastebime, jau ir pats pavadinimas sufleruoja apie gėlės mėgstamą metų laiką. O pasisodinti vėlyvį tikrai verta, jei norite, kad jūsų sodas pasidengtų ryškiai violetiniu žiedelių kilimu. Ši gėlė priklauso lelijažiedžių poklasiui, tad grakštumu ir elegancija tikrai nenusileidžia savo pusseserėms lelijoms. Tai vėlyvinių šeimos daugiametis augalas, užaugantis nuo 20 iki 45 centimetrų. Žiedai dideli ir spalvingi – rožiniai, violetiniai, pasitaiko ir baltų – žydi nuo rugpjūčio iki rugsėjo pabaigos. Žydėjimo periodu lapelių neturi. Jie išauga vėliau – tik kitų metų pavasarį ir žalumu džiugina iki pat birželio mėnesio. Taigi, skirtingomis savo dalimis, augalas “tarnauja” kone ištisus metus.
Rykštenės ir šilokai. Lotyniškai vadinamos Solidago ir Sedum yra tikros rudens gėlės, beveik neįsivaizduojamos augančios atskirai. Jos geltonai raudonu deriniu ir aukščio skirtumu papildo viena kitą. Rykštenės priklauso astrinių šeimos augalų genčiai. Jau pats pavadinimas sufleruoja, jog tai tvirtastiebė, nereikli gėlė, švytinti auksine spalva (lot. solidus – kietas, tvirtas, atsparus, bet ir auksinis). Ji yra daugiametė ir, žinoma, atspari šalčiui, tad žydi ir rudenį. Beje, rykštenės puikiai draugauja ir gražiai atrodo kartu augdamos su saulainėmis 
ir rudbekijomis. Kartu su rykštenėmis ilgai žydi ir šilokai, nusispalvinę geltonai, rausvai ir baltai. Šilokai yra storalapiai, tačiau Lietuvoje prisitaikę augti sausuose dirvožemiuose. Tai ypatingai turtinga gentis, kuriai priklauso per 500 rūšių. Yra ir daugiamečių, ir dvimečių, ir vienmečių, ir monokarpinių rūšių.
Kaip matome, ryškių gėlių pasirinkimas tikrai yra nemažas. Dauguma pradžioje išvardintų tviska auksu, išskyrus Raudonžiedis viduvis ir Rausvažiedė ežiuolė. Kokios jų spalvos, taip pat sufleruoja pavadinimas. O ką jau besakyt apie margaspalves zinijas (gvaizdūnes), kurių kiekvienas žiedelis – vis kitos spalvos. Koks spalvingas ruduo!