Ji yra spygliuotis visžalis pušinių šeimos medis, kilęs iš Šiaurės Amerikos. Kas ji? Taip, tai nuostabioji Kanadinė cūga, įspūdinga tiek savo išvaizda, tiek ir pavadinimu. Kadangi kilusi iš šaltų kraštų, tai Lietuvos klimatas jai yra ypatingai tinkamas. Šis spygliuotis labai ištvermingas, mėgsta rūgštų dirvožemį, drėgmę, tačiau prisibijo šaltų vėjų, tad geriau atviroje vietoje šių medžių nesodinti. Šios rūšies medžiai užauga gana aukšti– net iki 30, o kartais net iki 53 metrų aukščio (tiek užauga taip vadinamos cūgos-rekordininkės). Bet geriau pasikalbėkime apie dekoratyvines veisles (cūgų kultivarus), kurias galėtume auginti ir savo soduose.
Dekoratyviniais tikslais Kanadinės cūgos į Lietuvą buvo įvežtos XIX-ajame amžiuje. Viena iš žemaūgių veislių yra vadinama Tsuga canadensis ‘Jeddeloh’. Ši nykštukė be galo patraukli ir užauga tiek į aukštį, tiek į plotį 1 metrą. Dar keletas kitų nykštukinių medelių: Tsuga canadensis ‘Nana’, ‘Minuta’, ‘Horsford’ ar Tsuga mertensiana ‘Elizabeth’. Visos dekoratyvios veislės mėgsta dalinį arba net visišką pavėsį, nes saulėje ima džiūti ir ruduoti spygliukai, taip pat, kaip ir didžiosios cūgos, mėgsta drėgmę. Šie medžiai užauga ne aukštesni kaip 15 metrų. Dėl įvairiose vietose nusvirusių šakų, lankiškumo, įdomių formų gali priminti maumedį. Dekoratyviniai medeliai smarkiai auga ir į plotį, o kai kurių rūšių šakos nulinksta net iki pat žemės, todėl augalas atrodo itin egzotiškai ir elegantiškai, tokio neįmanoma nepastebėti. Viena iš tokių – Tsuga canadensis ‘Pendula’, šmaikščiai vadinama medžiu -namu, mat be jokių problemų galima susikurti privačią erdvę medžio šakų apgaubtoje erdvėje. Turbūt ypatingai vaikams tai turėtų žadinti vaizduotę ir išgelbėti tėvus, kurie bijo ar negali vaikams suręsti namelio medyje. Tarsi kokia mažybinė “pendulos” forma – Tsuga canadensis ‘Cole’s Prostrate’, labai tinkanti auginti akmeningame dirvožemyje ir mažuose soduose. Ši rūšis lengvai ištveria net labai šaltas žiemas. Jei vasara pasitaiko nelietinga, reikėtų dažniau laistyti, nes tai – drėgmę mėgstantis medis. Taip pat geriausia vietą rasti pavėsingoje vietoje. Kita, savo forma labai panaši į šias dvi, – Tsuga canadensis Bennett. Skiriasi tik tuo, jog yra žymiai žemesnė, tačiau tokia pat plati, šakelės nusvirę iki žemės. Tokiai cūgai geriau augti ne pievoje, nes tuomet pernelyg su šia susilies ir neatsiskleis jos grožis.
Kanadinės cūgos kultivarų iš tiesų yra daugybė. Visos skiriasi savo forma, aukščiu, pločiu, šakelių nusvirimu, net varijuoja spalva. Įprastinė cūga yra ryškiai žalios spalvos, tačiau kultivarų pasitaiko net baltos (Tsuga Canadensis ‘Pinktips’) ar geltonos (Tsuga candensis ‘Everitt Golden’) spalvų. Nuostabaus grožio yra Tsuga canadensis ‘Anne’, kuri auga cilindro formos, šviesiai žalia, o viršūnėje, tarsi gėlių puokštė, išsiskleidžia šakelės.O štai Tsuga heterophylla ‘Thorsen’s Weeping’ visiškai išsiskiria savo išvaizda – smarkiai auga į aukštį, bet visiškai nesiplečia. Yra labai liauna, tad šiai rūšiai reikalingas net atraminis stovas, kad išsilaikytų. Šakelės taip auga ne į šonus, bet svyra žemyn, tačiau ne iki žemės, o tarsi sluoksniuojasi per visą medžio ilgį.
Taigi, medeliai be galo gražūs, o svarbiausia – visai nereiklūs. Rūšių itin daug, tai tiks bet kokio skonio žmogui. Tad belieka išsirinkti ir puošti savo sodus šiais nuostabiais spygliuočiais iš svečios šalies!
1 comment for “Kanadinė Cūga – Šiaurės Amerika Lietuvos soduose”