Conyza canadensis (L.) Cronquist
Vienmetis, kartais žiemojantis žolinis augalas. Stiebas iki 1 m aukščio, status, viršutinė dalis šakota, apaugęs gana šiurkščiais plaukeliais, gausiai lapuotas. Lapai pražangi-niai, linijiškai lancetiški, apatiniai kotuoti, pakraščiai pjūkliškai dantyti, viršutiniai bekočiai, lygiakraščiai. Graižai smulkūs, susitelkę į ilgas šluoteles, jų gausu (iki 100 graižų). Liežuviški žiedai apie 3 mm ilgio, balti, peržydėję šviesiai violetiniai, viršūnėje du danteliai; viduriniai vamzdiški, 2—3 mm ilgio, gelsvi. Vaisiai atvirkščiai kiaušiniški, apaugę šviesiai geltonais, retais plaukeliais; baltų plaukelių skristukas beveik tokio pat ilgio kaip vaisius. Vienas augalas subrandina 100 000—200 000 sėklų, kurias išnešioja vėjas.
Žydi liepos—spalio mėn. Dažna visoje Lietuvoje, ypač pietinėje ir rytinėje jos dalyje. Auga sausose smėlėtose vietose: dirvose, kirtimuose, ant geležinkelio pylimų, pakelėse, sausuose šlaituose. Kilusi iš Siaurės Amerikos, iš čia XVII a. pateko į Europą, o XVIII a. gale paplito visoje Europoje.
Piktžolė. Antžeminėje dalyje yra eterinių aliejų, flavonidų. Aliejai naudojami parfumerijos pramonėje.