Paprastoji gaiva (Lapsana communis L.)

Vienmetis, 30—120 cm aukščio žolinis augalas. Šaknis liemeninė, tvirta. Stiebas status, viršūnė šakota, dažniausiai plikas arba apatinė dalis kiek plaukuota, briaunotas, lapuotas. Lapai nevienodi: žemutiniai ilgakočiai, lyriškai plunksniškai suskaldyti, galinė skiautė labai didelė, dantyta ir 1—2 šoninės mažos, viršutiniai mažesni, bekočiai, pailgi, dantyti, smailiaviršūniai. Visi lapai ploni, minkšti. Graižai nedideli, pailgose, retokose šluotelėse. Skraistė dvieilė. Vidiniai skraistlapiai siauri, beveik linijiški, išoriniai keli, labai smulkūs, žvyniški. Žiedai graižė tiktai liežuviški, dvilyčiai, šviesiai geltoni, apie 1,5 karto ilgesni už skraistę. Vaisiai — tribriauniai, pailgi, susiaurėjusiu pagrindu, blizgantys, geltoni arba rusvi lukštavaisiai. Sėklos ilgai išlieka daigios.
Žydi birželio—rugsėjo mėn. Dažna visoje Lietuvoje. Auga drėgnesnėje dirvoje, lapuočių (ypač baltalksnynuosel ir mišriuose miškuose, nes pakenčia ūksmę, kirtimuose, pamiškėse, krūmuose, pievose, pakelėse, patvoriuose, pasitaiko ir dirbamuose laukuose. Sausose šviesiose augimvietėse aptinkama f. pubescens, kurios stiebo apatinė dalis tankiai apžėlusi plaukeliais.
Vienmetė piktžolė. Augalo antžeminėje dalyje gausu sulčių, kuriose yra kaučiuko.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *