Maumedis – grakštusis sodo gyventojas

Pagal mokslinę augalų klasifikaciją, maumedžiai priklauso pušinių šeimai. Gentyje šių maumedisspygliuočių yra bent 25 rūšys, visos viena už kitą gražesnės. Trumpai – tai gana dideli ir stambūs spygliuočiai medžiai, kurių spygliai visai ne dygūs, o minkšti ir švelnūs. Iš kitų spygliuočių išsiskiria tuo, kad nėra visžaliai, mat žiemai, kaip lapus, numeta savo spyglius. O visas maumedžių grožis slypi netaisyklingame šakų augime.

Tikrai išskirtinis augalas, nepaklūstantis kitų spygliuočių gyvenimo dėsniams. Ir ne vien dėl nukrentančių spyglių. Maumedžiai augina nepaprastai gražiai ir netikėtai atrodančius rausvos spalvos kankorėžius (vyriški kankorėžiai yra geltoni, o moteriški – rausvi arba žalsvi). Kuomet kankorėžiai dailiai sunoksta, būna apvalūs, cilindriški arba elipsės (kiaušiniški) formų. Jei jums patinka šis spygliuotis, galite spėti jį savo sode pasisodinti dar šiais metais, mat maumedžius, kaip ir kitus spygliuočius, galima sodinti ne tik pavasarį, bet ir rudenį. Jie gana greitai auga, yra atsparūs darganom bei žiemos šaltukui, tad puikiai tinka lietuviškoms žiemoms. Tiesa, labiau mėgsta augti saulės nutviekstoje vietoje, o ne pavėsyje, tad vietą rinkitės tinkamai.

maumedzio konkoreziaiDeja, ne visi sodo augaliukai išlieka sveiki. Maumedis – ne išimtis. Šį spygliuotį gali užklupti kelios ligos, tad reikia jas atpažinti ir laiku pradėti gydyti. Klastinga liga yra maumedžių vėžys, nes šios ligos pradžia ir eiga yra labai lėta, tad pradžioje gali likti nė nepastebėta. Vėžiui prasidedant, pažeidžiama žievė, kurioje atsiranda nedideli įdubimai – žaizdelės. Mažai pakitusios taip jos gali išbūti net keletą metų ir tik vėliau ta vieta ima storėti, nežymiai paryškėja randai, iš žaizdos sunkiasi sakai. Kiek vėliau žaizdos vietoje esanti žievė išdžiūva ir ant jos ima augti oranžinės spalvos ligos sukėlėjo audiniai. Pagelsta spygliai, medis akivaizdžiai suvargsta, pakumpsta. Jokiu būdu negalima šios ligos užleisti, nes, jei tokia žaizda apjuos visą maumedžio kamieną, – medis žus. Kad ši liga neužpultų ir neišplistų, svarbu imtis kai kurių priemonių: geriausia būtų ne valyti žaizdas, o tiesiog nupjauti sergančias šakas ir jas sudeginti, kad ligos sukėlėjai neplistų į kitus medžius, tad geriausia ir sodinti maumedžius tolėliau vieną nuo kito arba pakaitalioti su kitais medžiais.

Kita, užklumpanti maumedžius, liga yra vadinama spygliakričiu. Ji dažniausiai užpuola vasaros pradžioje arba viduryje, bet gali ir ankstyvą rudenį, tačiau rečiau. Pirmieji ligos požymiai, kaip ir sako pats ligos pavadinimas, pasirodo ant spyglių – jie pasidengia rusvomis (į raudonumą) dėmelėmis, o kiek vėliau taip pažeisti spygliai ir nukrenta. Žinoma, pagrindinė apsauga nuo šios ligos – iš anksto apgalvoti vietą bei kompoziciją ir maumedžius sodinti toliau vieną nuo kito, kad ligos sukėlėjai taip lengvai nebūtų pernešami ant šalia esančių maumedžių, arba sodinti su kitais medžiais. Taip pat, norint išvengti šios ligos, iš anksto reikia purkšti su įvairiausiais preparatais, turinčiais sieros.

Ir kitus spygliuočius, ir maumedžius užklumpanti liga yra spyglių rūdys. Ši liga paprastai prasideda pavasarį. Ant spyglių ima atsirasti oranžinės spalvos ecidžių. Kaip ir spygliakričio atveju, spygliai taip pat greitai nudžiūsta ir nukrenta. Jei šalia maumedžių auga beržai, ligos sukėlėjai užkrečia ir juos. Kur beržai ir maumedžiai auga kartu, liga ypatingai plinta, tad geriau šių medžių nesodinti greta vienas kito.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *