Chrizantemos – ir sode, ir vazone

 Chrizantemos    Vėlyvas ruduo… Daugeliui liūdnas metas. Tačiau savo aplinką, sodus, namus galime papuošti įvairiaspalvėmis gėlėmis chrizantemomis. Augančiomis vazonėliuose galima puošti balkonus, terasas, laiptus. Jų yra tiek daug skirtingų rūšių ir spalvų, jog tikrai išsirinksite. Šis astrinių šeimos augalas yra kilęs iš Rytų, tad gal dėl to ne mažiau spalvingas ir ryškus. Šių gėlių esama ir aukštaūgių, ir žemaūgių, ir vėlyvesnių, ir ankstyvų. Pagal kiekvieno norus. Tiesa, chrizantemų šiaip sau bet kur nepasodinsi – joms reikalingas derlingas dirvožemis, išpurenta žemė. Pavėsyje jos taip pat neaugs. Gerai tai, jog persodinti jas galima beveik bet kada, netgi ir žydinčias. Žinoma, tai nelabai patartina, bet jei labai reikia – gėlei tai nepakenks.

     Dauguma mėgsta įvairiausiomis progomis dovanoti vienas kitam gėles. Jei padovanosite vazonėlyje augančią chrizantemą, deja, ji po dviejų mėnesių nužydės ir nudžiūs. Jei auginate chrizantemas sode, galite nuskinti žiedus ir parsinešti pasipuošti namus, pamerkus į vazą. Gražu derinti kelių spalvų chrizantemas.

     Labai platus šių gėlių dekoratyvinis panaudojimas. „Naminės“ chrizantemos yra daug spalvingesnės ir gražesnės už savo laukines sesutes. Gėlės auga įvairių formų, gali būti panašios net į saulutes ar baltagalves ramunes, taip pat „prijaukintos“ veislės yra daug labiau dekoratyvios ir su puresniais žiedais. Gentyje yra daug hibridų ir beveik tūkstančiai kultivarų, išvestų specialiai sodininkystės tikslams. Mums įprasta chrizantemą matyti geltoną, tačiau be šios spalvos dar yra ir kitų spalvų – baltų, raudonų ir net violetinių. Bene pats svarbiausias hibridas yra Chrysanthemum su morifolium ( tai Chrysanthemum su grandiflorum), pirmiausia kilęs iš Chrysanthemum indicum, tačiau apjungia ir daugiau rūšių.

     Chrizantemos padalintos į dvi pagrindines grupes: ištvermingosios sodo gyventojos ir skirtos specialiai parodoms. Sodo chrizantemų yra ir daugiamečių, galinčių ištverti kiaurą žiemą, lietų bei vėjus. O štai parodinės veislės nėra tokios atsparios, jos tiesiog mėgsta sausą bei vėsią aplinką ir visą parą esančią šviesą.

     Keletas faktų. Chrizantemos yra tropinės gėlės, atvykusios iš Eurazijos. Astrinių šeima, kuriai priklauso chrizantemos, yra bene didžiausia augalų šeima, kuriai priklauso tiek daug gėlių: net virš 1 000 genčių ir

20 000 rūšių. Gilioje senovėje budistų vienuoliai atgabeno chrizantemas į Japoniją, taip jos ilgainiui išplito ir visame pasaulyje. Japonai taip pamėgo šias gėles (ten jos vadinamos kikus), jog net jų žiedais puošdavo savo valdovų sostus. Net ir šiomis dienomis, praėjus tiek daug metų, kai kuriuose Japonijos miestuose yra rengiami nepakartojami kasmetiniai reginiai – chrizantemų parodos. Chrizantemos puikiai prisitaikiusios augti vazonuose, bet padėtuose ne tik namo viduje, bet ir vidiniuose kiemuose. Įdomu, jog iš chrizantemų žiedų gaminama ypatingo skonio arbata, kuri populiari norint atsipalaiduoti, nuraminti nervinę sistemą.

     Skirtingos chrizantemų rūšys mėgsta ir skirtingas augimo sąlygas bei pasižymi vis kitais ypatumais: Chrysanthemum segetum puikiai tinka formuoti netvarkingą kraštovaizdį, augtų tiesiog pievoje; Chrysanthemum carinatum lapeliai yra valgomi, o pati gėlė puikiai atrodo pasodinta vazonėliuose; Chrysanthemum coronarium gali būti panaudojama medicininiais tikslais; iš Chrysanthemum maximum puikiai tiktų formuoti „kilimą“ arba sodinti kur kampuose, kur nykiau, mat šios gėlės lapija išlieka visžalė ištisus metus; Chrysanthemum majus, C. multicaule bei C. morifolium puikiai auga vazonuose, puoduose; spalvinėms dekoracijoms sode sukurti puikiai tiks C. frutescens; o C. Sizzle Salmon – idealus variantas gėlių parodoms.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *