Pavasarį žydinčiais augalais domėkimės rudenį

Ne tik rudeniop, bet ir ankstyvesnį pavasarį akys po monotoniškai baltos žiemos pasiilgsta žiedų, spalvų bei lapų žalumos. Ankstyvą ar vėlyvą pavasarį jūsų sodus žiedais papuoš tokie augalai, kaip zuikiakrūmiai, žirnmedžiai, lekėčiai, medlievos, tie patys serbentai, raugerškiai, lanksvos, forsitijos, magnolijos, putinai, egzochordos, bijūnai, kerijos, lauravyšnės, veigelės, svarainiai ir daugelis kitų. Susipažinkime bent su keletu.

MagnoliaŽinoma, kiekvieno skonis skirtingas, tačiau bene įspūdingiausiais žiedais apsiberia magnolijos (Magnolia). Magnolijų gentis yra gana plati, jai priklauso per 210 žydinčių augalų rūšių. Šį vardą augalas gavo nuo garsaus prancūzų botaniko Pierre Magnol. Apskritai, magnolijos yra tie augalai, kurie itin patraukia įvairių pasaulio sodininkų dėmesį. Pradėtos hibridizacijos pasirodė esančios sėkmingos, tokie augalai žydi anksti ir pasižymi ypatingai gražiais žiedais. Bene populiariausia sodų magnolija yra hibridinė M. × soulangeana. Tiesa, magnolijos turi ir daug kitų paskirčių: kai kuriose Japonijos dalyse jų lapai naudojami puošti maistą arba dedami kaip pagalbiniai ingredientai gaminant valgį; magnolijų dalys naudojamos ir Kinijos tradicinėje medicinoje; Magnolia grandiflora yra nacionalinė valstijos gėlė tiek Misisipėje, tiek Luizianoje, o Magnolia sieboldii – nacionalinė Šiaurės Korėjos gėlė. Magnolijos būna ir visžalės, ir metančios lapus. Tiesa, jei jas norima auginti Lietuvos soduose, prieš perkant, medelynuose reikėtų pažiūrėti, kokių yra veislių, ir pasirinkti labiau šalčiui atsparesnę, mat magnolijos – tropinių kraštų augalas, tad ne itin toleruoja šaltį. Jei tinkamai pasirinksite, dideliais žiedais grožėsitės jau pavasarį.

ForstijaForsitija (Forsythia) – alyvinių šeimos žydintis augalas. Rūšių nedaug – vos 11. Dauguma jų kilusios iš Azijos ir tik viena iš pietryčių Europos. Tai lapuotis, kuris periodiškai numeta lapus. Paprastai užauga nuo vieno iki trijų metrų aukščio, retkarčiais – iki šešių. Žievė šiurkšti, nelygi ir žaliai ruda. Lapai dažniausiai paprasti, bet kai kuriose rūšyse pasitaiko ir trilapių, iš kurių du nedideli lapeliai – tarsi pagrindas. Forsitija ima žydėti jau ankstyvą pavasarį, dar prieš sulapojant, ir pasidengia šviesiai geltonais žiedeliais, kurių žiedlapiai susijungia tik prie pagrindo. Per lietų žiedeliai susiskleidžia ir atrodo kaip blizgūs kabantys varpeliai. Beje, forsitijos įspūdingos dar ir dėl to, jog iš jų yra išgaunama laktozė (pieno cukrus). Iš forsitijų vedami hibridai, kurie naudojami puošti sodus bei parkus, kai kurie tinka ir dekoratyviniam formavimui, mat išvesti taip, kad pakęstų karpymus. Populiariausi hibridai yra Forsythia × intermedia ir Forsythia × variabilis. Dauguma kultivarų išvesti tokie, kad būtų ne pernelyg dideli, tilptų ir mažesniame sode.

EgzochordaEgzochordų (Exochorda) rūšių visai nedaug – tik keturios natūraliai augančios ir vienas kultivaras. Šie krūmai atlieka dekoratyvinių augalų paskirtį ir žinomi kitu vardu – „Perlų krūmas“. Šis „perliškas“ pavadinimas bene labiausiai tinka stambiažiedei egzochordai, mat ji gražiausia ne tik žydėjimo, bet ir pumpurų periodu – šiuo metu jie atrodo kaip kabantys balti švytintys perlai. Egzochordos yra vasaržalės, rudeniop meta lapus, užauga iki keturių metrų aukščio. Lapeliai ovalūs, net iki devynių centimetrų ilgio. Žiedai balti su penkiais vainiklapiais. Žiedai pasipila į pavasario pabaigą. Labiausiai vertinamas kaip sodo augalas yra hibridas E. × macrantha, dar vadinamas „Nuotaka“. Šis kultivaras išvestas iš  E. grandiflora. Apskritai egzochordos mėgsta saulę, tačiau augtų ir pusiau pavėsingoje vietoje. Geriausiai augtų drėgname dirvožemyje, tačiau pakęstų ir sausą – tik ne taip gausiai žydėtų. Šalčiui atspari, tad lietuviškam klimatui tikrai tiktų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.