Melsvės – lapuota sodo puošmena

melsves hostaMelsvių (Hosta) gentį sudaro nuo 23 iki 45 rūšių, tikslus skaičius, deja, nėra žinomas, nes sunku atsekti ribas tarp panašių rūšių. Tai į lelijas panašūs augalai, kilę iš šiaurės rytų Azijos. Tiesa, šių augalų botaninis pavadinimas gali būti ne tik Hosta (melsvė). Praeityje jos buvo vadintos ir Korkyrų salų lelijomis, Dienos lelijomis, Gyslotosiomis lelijomis, Funkia, o Japonijoje jos vadinamos Giboshi.

Aprašymas. Melsvės yra daugiamečiai žoliniai-lapiniai augalai, augantys iš šakniastiebių arba stolonų (palaipų). Lapai platūs lacentiški, ietiški arba ovalūs, į plotį varijuojantys nuo 3 iki 40 cm, o į ilgį – 2-30 cm, priklausomai nuo rūšies. Jei įskaitytume ir melsvių kultivarus, variacijos būtų dar ryškesnės ir didesnės, mat būna lapų, į ilgį siekiančių net 76 cm. Laukinių rūšių lapų spalva daugiausia yra žalia, o kai kurios rūšys, tokios kaip Hosta sieboldiana, atrodo tarsi pasidengusios vašku ir yra mėlynos spalvos. Kai kurių rūšių lapai pasidengę baltomis nuosėdomis. Natūrali mutacija paprastas vienspalves rūšis pavertė dvispalvėmis – lapai tampa žaliai geltonos (auksinės) spalvų, kurios išsidėsčiusios juostelėmis. Žiedai užauga ant ilgų tiesių stiebų, kurie gali užaugti net iki 80 cm. Ant stiebo atskiri žiedeliai yra nusvirę, švytuokliniai, 2-5 cm ilgio su šešiais vainiklapiais. Žiedeliai būna balti, šviesiai violetiniai arba violetiniai ir dažniausiai bekvapiai. Vienintelė su stipriai kvepiančiais žiedais rūšis yra Hosta plantaginea. Taip pat ši rūšis neįprasta dar ir tuo, kad žiedeliai atsiveria vėlyvą vakarą, o užsiveria anksti ryte. Ji pradeda žydėti vėlyvą vasarą ir žinoma kaip Rugpjūčio lelija.

Auginimas. Melsvės kilusios iš Kinijos, bet šie pavėsį teikiantys augalai supažindinti su Europa buvo per Japoniją. Šie augalai plačiai auginami kaip žemę dengiantys augalai, iš jų galima sukurti vešlias kilimines dangas. Jie ne tik duoda šešėlį, bet ir patys mėgsta augti jame, tad nėra labai išrankūs. Hibridų išvesta be galo daug, įregistruotų ir turinčių pavadinimus esama per 3 000. Labiausiai vertinami kultivarai yra su balta ar auksine spalva išmargintais lapais. Populiarūs kultivavai yra šie: ‚Francee‘ (žali lapai baltais kraštais), ,Gold Standard’ (geltoni lapai žaliais kraštais), ‚Undulata‘ (žali lapai baltu viduriu), ‚June‘ (melsvai žali lapai su kreminės spalvos centru) bei ‚Sum and Substance’ (tai milžiniško dydžio augalas, išsiskiriantis žalsvai geltonos ar geltonos spalvos lapais). Naujesni kultivavai yramelsve ‚Guacamole’, kurie sparčiai ima populiarėti. Melsvėms beveik nereikia priežiūros, jos lengvai auginamos ir ilgai auga toje pačioje vietoje. Palyginti melsvių beveik nepuola jokios ligos. Priežiūrai reikalinga tik retkarčiais palaistyti ir patręšti, kad vešliau išskleistų savo lapus. Tiesa, kai kurias rūšis auginti sudėtingiau, tačiau dauguma jų tikrai tiks pradedantiesiems sodininkams.

Kaip melsvėms parinkti tinkamą augimo vietą ir kokia dirva joms geriausia? Kaip jau minėta, melsvės puikiai toleruoja pavėsį, bet ypatingai dideliame pavėsyje geriau jų nesodinti. Geriausia parinkti vietą, kurioje saulė šviestų nuo ryto iki pietų. Kai kurie kultivavai toleruoja ir popietinę saulę, bet kitiems ji pernelyg kaitri. Apskritai, mėlynlapės melsvės puikiai auga šešėlyje, o kitų spalvų augalai augtų ir labiau saulėtoje vietoje, tokie kaip Hosta plantaginea ‘August Moon’, ‘Fragrant Bouquet’, ‘Guacamole’, ‘Fried Green Tomatoes’ bei ‘Sum and Substance’. Melsvės mėgsta trąšią organinę dirvą su geru drenažu ir lengvai rūgščią.

Sodinimas. Prieš sodinant į dirvą reikėtų išnarplioti melsvių šaknis, jei to padaryti neįmanoma, geriau labiausiai susipainiojusias pašalinti. Tuomet augalą dėti į iškastą duobę ir apiberti žemėmis. Po pusvalandžio palaistyti šaknis vandeniu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.