Baltoji balanda (Chenopodium album L.)

Baltoji balanda yra viena iš geriausiai žinomų ir labiausiai paplitusių kenksmingų piktžolių. Paplinta ir auga kartu su dauguma kultūrinių augalų, taip pat soduose, daržuose, kiemuose, laukuose, kelių pakelėse ir pamiškėse.

chenopodium-album baltoji balanda

Paplitus baltąjai balandai ne tik sumažėja derlius, bet taip pat užteršiamos augalų sėklos, kurios tampa netinkamos sėjai. Piktžolė slopina grūdinių kultūrų, sojų pupelių ir daržovių augimą ir vystymąsi. Balanda baltoji – yra kai kurių grybų, virusų, nematodų nešiotoja. Taip pat yra stiprus alergenas.

Tai žolinis augalas, užaugantis nuo 10 iki 150 cm aukščio. Stiebas išauga status, su briaunomis, išsišakojantis. Lapai yra kiaušinio ar rombo formos, smailėjančiais galais, nelygiai dantytais, šiek tiek skiautėtais pakraščiais, kartais gali būti lygiakraščiai. Šakotose šluotelėse susitelkia tankūs žiedų kamuolėliai. Apyžiedžio lapeliai yra su skiauterėle, raukšlėti, gelsvos spalvos. Žiedkočiai ir apyžiedžiai būna baltai miltuoti. Apyžiedis ir apyvaisis pilnai apgaubia vaisius. Apyvaisis yra plonas ir persišviečiantis.

Tai vienmetė piktžolė dauginasi tik iš sėklų. Sėklos apskritos, juodos, rudos ir gana įvairaus dydžio. Augalas subrandina 3 —70 000 ir daugiau sėklų. Sėklų daigumas prasideda ankstyvą pavasarį, ir turėtų būti pažymėta, kad pašalimas pagerina jų gyvybingumą. Jas paskleidžia vėjas ir vanduo. Sudygsta 3-5 cm gylyje, ir lieka gyvybingomis beveik 10 metų, net perėjusios visą gyvulių virškinimo sistemą.

Sėkloms būdinga dar vieną savybė – išdygsta net ir nesant šviesos šaltinio.

Žydi birželio—rugsėjo mėn.

Labai dažnai sutinkama visoje Lietuvoje, yra žinomos kelios jos rūšys: var. microphyllum — su smulkiais, beveik nedantytais lapais ir var. eualbum — su ilgesniais lapais, ant kurių yra stambesni danteliai.

Liaudies medicinoje tai yra vaistinis augalas, kuriame yra daug vitamino C, karotino, organinių rūgščių, alkaloidų ir kt.. Liaudies medicinoje naudojamos užpiltinės ir arbatos, esant hemorojui, podagrai. Augalas turi antibakterinių savybių.

Maistui vartojama tik iki pražįstant žiedams. Jauni lapeliai gali būti vartojami kaip špinatų pakaitalas. Ankstyvą pavasarį ūgliai dedami į mėsos sriubas, salotas. Sėklų miltai buvo dedami į duonos kepinius, keptas bandeles, pyragaičius, kartais iš sėklų buvo verdama košė. Tačiau daug balandos valgyti nėra gerai, kadangi žmogus gali prarasti svorį, nes netenka daug azoto.

Žolė tinka pašarui.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *