Nedidelis, 5—30(60) cm aukščio daugiametis augalas.
Šaknis liemeninė, su daugybe horizontalių keliais aukštais atšakų ir pumpurų, iš kurių pavasarį išauga nauji augalai.
Stiebas status, plonas, vagotas, plikas, kartais šakotas. Lapai ietiški, apatiniai ilgakočiai, viršutiniai trumpakočiai.
Lapų makštys sidabrinės baltos spalvos, įplėštos.
Žiedynas — šluotelė. Vienų augalų žiedyne būna tik piesteliniai, kitų tik kuokeliniai žiedai. Jie rausvi arba žalsvi, smulkūs.
Apyžiedžio lapeliai vaisiui bręstant nenukrinta, o apgaubia jį.
Vaisius — kiaušiniškas, smailus, blizgantis, rusvai rudas riešutėlis. Vienas augalas subrandina 1000—2000 sėklų.
Žydi gegužės—rugpjūčio mėn. labai dažnai visoje Lietuvoje.
Auga pušynuose, pievose, šlaituose, pakelėse, javuose, ypač rūgščiuose lengvuose dirvožemiuose.
Ši rūšis gana įvairuojanti. Ūksmėtose vietose pasitaiko f. umbrosus Beck. — stiebas silpnas, gulsčias, žiedynas retas. Smėliniuose dirvožemiuose auga var. tenuifolius Wallr.— lapai labai siauri, beveik siūliški. Pasėliuose aptinkama var. integrifolius — lapai pailgi, be auselių. Labai reta var. multitiolus — lapai turi 2—4 poras auselių.
Javų, daugiamečių pašarinių žolių, linų piktžolė. Augalas nuodingas, juo apsinuodija gyvuliai, ypač avys. Tai rūgščių dirvų indikatorius.