Nuo senų laikų rozmarinas drauge su levanda, vaistinguoju šalaviju, čiobreliais ir melisa augo Libano kalnuose ir buvo paplitęs visose Viduržemio jūros regiono šalyse. Šiais laikais rozmarinas plačiai auginamas Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Šiaurės Afrikoje ir JAV. Taip pat rozmariną galima pamatyti augantį Krymo Pietuose ir Juodosios jūros pakrantėje Kaukaze. Nuo seno manoma, jog rozmarinui, taip mėgstančiam augti sausuose ir smėlėtuose saulės svilinamuose pajūriuose, nereikalingas lietaus vanduo – augalo gyvybei palaikyti esą užtenka drėgmės, kurią brizas atneša nuo jūros. Šią savybę ir atspindi augalo pavadinimas, pažodžiui reiškiantis „jūros lašas“.
Kvapusis rozmarinas – visžalis daugiametis puskrūmis, priklausantis notrelinių šeimai ir išaugantis iki 1,5 – 2 metrų aukščio. Jo stiebai sumedėję, labai šakoti. Lapai 2-4 cm ilgio, spygliški, bekočiai, į apačią užlinkusiais pakraščiais. Viršutinis lapų paviršius tamsiai žalias, odiškas, apatinis – balkšvas, apaugęs trumpais tankiais plaukeliais. Žiedai smulkūs, spalva įvairuoja nuo beveik baltos iki tamsiai violetinės. Šiltesnėse vietovėse augalas žydi ištisus metus, vėsesnio klimato zonose žydi vasaros mėnesiais – nuo birželio iki rugpjūčio.
Rozmariną puikiausiai galima užsiauginti savo sode arba namuose. Šis kvapusis augalas dauginamas sėklomis, tačiau paprasčiau rozmariną nuo pavasario iki rudens padauginti auginiais. Beje, rozmarinas labai bijo net menkiausių šalčių, neretai nušąla dėl žemesnės oro temperatūros. Todėl atvėsus orams rozmariną, auginamą gėlių vazonėlyje, iš balkono reikia pernešti į šiltesnes patalpas. Apskritai rozmarinai yra nereiklūs, idealiai tinkami auginti šiltose saulės kepinamose vietose – augalai ne tik nebijo saulės atokaitos, bet, dar ir tarpsta sintetindami daugiau kvapiųjų eterinių aliejų.
Augalo lapai prieskoniams renkami nuo jaunų daigų ir džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje pavėsyje ne aukštesnėje kaip 30-35° C temperatūroje. Teisingai išdžiovinti rozmarino lapeliai turi išsaugoti žaliai-pilką spalvą, pasižymėti kamparo kvapu ir turėti lengvai karstelėjusį skonį. Džiovintą rozmariną reikia laikyti drobiniuose maišeliuose arba labiau sandariuose induose.
Rozmarino milteliai – tonizuojanti ir sveikatą stiprinanti priemonė. Juos galima naudoti nuo galvos svaigimo esant žemam kraujospūdžiui, taip pat jie gerai šalina stresą, nervinę įtampą, padeda esant bendram išsekimui ir potencijos sutrikimams. Tuo tarpu rozmarino nuovirai stimuliuoja skrandžio ir žarnyno veiklą, nuima spazmus ir skatina tulžies išsiskyrimą. Užpilai padeda sergant tromboflebitu, neuritu, reumatu. Rozmarino užpilą rekomenduojama vartoti sergant miokardo infarktu, kraujagyslių sistemos ligomis ir laikantis dietos.
Kaip prieskoninis augalas rozmarinas naudojamas gaminant maistą. Jo džiovinti ir susmulkinti lapeliai pasižymi stipriu, saldoku kamparo kvapu, primenančiu pušies kvapą ir aštriu, šiek tiek pikantišku skoniu. Šviežiais jauno rozmarino lapeliais gardinamos salotos, džiovinto rozmarino dedama į sultinius, daržovių sriubas, žuvienę, patiekalus iš kopūstų, taip pat gaminant itališkus patiekalus – picas ir makaronus.