Kaip sodo augalą šaltalankį, pasidengiantį puikiomis gintarinės spalvos uogomis, pradėta auginti palyginti neseniai. Dabar šiuo nuostabiu augalu domisi vis daugiau sodininkų, norinčių ne tik papuošti savo sodo aplinką, bet ir užsiauginti augalą nuo šimto ligų.
Prisirpusiose šaltalankio uogose gausu vitaminų A, B, C, E, K, PP, karotino, folinės rūgšties, gliukozės, geležies, mangano. Vaisiai turi oleino rūgšties, kuri plečia širdies ir smegenų kraujagysles, gerina kraujo apytaką, mažina kraujo spaudimą. Uogose esantis serotoninas stiprina organizmo imuninę sistemą, gerina kraujo krešėjimą, normalizuoja kraujospūdį. Vaisių išspaudos turi daug ląstelienos, todėl gerina virškinimą. Šaltalankių aliejus – natūralus karotino ir vitamino E koncentratas, turintis stipriai išreikštas savybes. Šaltalankių aliejus efektyvus gydant žaizdas, nudegimus, pasižymi teigiamu poveikiu gydant aterosklerozę ir išeminę širdies ligą.
Iš šaltalankio uogų galima pasigaminti ne tik vaistų, bet ir pasiruošti žiemai puikiausios kokybės produktų. Iš šaltalankio uogų galima spausti sultis, virti uogienes, gaminti džemą, žele ir pasiruošti kitų skanių maisto produktų.
Šaltalankis kaip krūmas gali išaugti net iki 2-3 metrų aukščio, o kaip medis – net iki 10-15 metrų aukščio. Šio augalo šaknys išsidėsčiusios dirvos paviršiuje. Pagrindinė horizontalių šaknų masė išsidėsčiusi po 20-50 cm dirvos sluoksniu, o vertikaliosios šaknys auga gilyn į dirvą net apie 120-140 cm.
Augalas žydi balandžio – gegužės mėnesiais, pirmą kartą pradeda žydėti 4-5 metų amžiaus. Vaisiai prinoksta rugsėjo – spalio mėnesiais ir gali išsilaikyti ant šakelių iki pavasario. Šaltalankio uogos sultingos, geltonos (gintarinės) arba oranžinės spalvos, ant trumpų vaiskočių išsidėstę mėsingi kaulavaisiai, tankiai aplipę šakeles. Dauginasi šaknų atžalomis ir sėklomis.
Tam, kad šaltalankis gerai augtų ir duotų vaisių, pagal galimybes būtina sudaryti augalui tinkamas salygas. Šaltalankis mėgsta šviesą, todėl jeigu pasodinsite šį augalą pavėsyje, jis blogai augs ir duos skurdoką derlių. Todėl sodinkite šaltalankį atviroje, gerai saulės apšviestoje sodo vietoje.
Šaltalankis mėgsta augti nerūgščiose priemolio arba priesmėlio dirvose. Tačiau augalui netinka kai dirvoje užsistovi vanduo. Todėl ten, kur auga šaltalankis, gruntinių vandenų lygis turėtų būti ne arčiau kaip 1 metrą nuo dirvos paviršiaus.
Įdomu tai, kad ant vienų šaltalankių išsivysto vyriškosios giminės žiedai, kurie apdulkina augalą, o ant kitų – moteriškosios giminės žiedai, iš kurių po apdulkinimo ir apvaisinimo vėliau išauga ryškios ir maistingos uogos.
Nors šaltalankis atsparus šalčiui ir sausrai, sausesniais metais augalą reikėtų gausiau palaistyti, tačiau nereikėtų to daryti per daug dažnai.