Dygliuotasis šaltalankis

Hippophae rhamnoides L. (Žilakrūminių šeima)

Šaltalankis yra daugiametis dygliuotas, dekoratyvinis ir vaistinis krūmas. Jo ūgliai apaugę sidabriškai baltais šakotais žvyneliais ir plaukeliais. Lapai pražanginiai, linijiški, lygiakraščiai. Lapkočiai trumpi. Žiedai vienalyčiai, lapai smulkūs. Vaisius sultingas, geltonas.oranžinis ar tamsiai raudonas, primenantis uogą. Augalas žydi balandžio-gegužės mėn., o vaisiai prinoksta rugsėjį-spalį ir ilgai laikosi ant šakučių.

Šaltalankio arealas gana platus. Jis auga Sibire ir Kaukaze, Vidurinėje Azijoje ir Vakarų Europoje, Mongolijoje ir Himalajuose. Mėgsta saulėtas vietas, ypač ežerų ir upių pakrantes, lengvas dirvas. Galimąjį auginti žemės ūkiui netinkamose dirvose. Šaltalankio išvaizda, lapų, dyglių forma bei spalva, vaisių biocheminė sudėtis priklauso nuo augimo vietos ir klimato sąlygų. Mokslininkams pavyko šaltalankį sukultūrinti. Kultūriniai šaltalankiai gausiai dera, uogos stambesnės, turi daugiau prbvitamino A, kurio šviežiuose vaisiuose būna iki 60 mg%, E (iki 165 mg%), K (iki 1,5 mg%), sterinų, iš jų susidaro vitaminas D. Be to, yra iki 300 mg% betaino, kumarino, 8,5% angliavandenių (gliukozės, fruktozės), iki 4% organinių rūgščių (citrinos, obuolių, vyno, sviesto), tanidų, mineralinių druskų (geležies, boro, mangano, fosforo, silicio, kalcio, nikelio, molibdeno, stroncio, magnio ir kt), pektinų. Vaisių sultyse yra iki 9,1% oranžinės spalvos riebalinio aliejaus. Jame gausu karotinoidų (250-310 mg%), tokoferolių (330 mg%), sterinų, fosfolipidų, cholino. Šaltalankio sėklose yra apie 12% geltonos spalvos riebalinio aliejaus, vitamino E (iki 14,3 mg%), B, (0,28 mg%), B2 (0,38 mg%), rūgščių – oleino, stearino, linolino, palmitino ir kt. Šaltalankio lapuose yra daug vitamino C (iki 370 mg%).

Šiandien žinoma daugybė vertingų šaltalankio savybių. Jis vartojamas tiek mokslinėje, tiek liaudies medicinoje. Tai reta gamtinė dovana, ypač turtinga biologiškai veikliųjų medžiagų, reikalingų žmogui. Jos padeda organizmui normaliai vystytis, reguliuoja riebalų apykaitą, šalina iš organizmo cholesterino perteklių, stabdo skląrozę. Ypač šaltalankis vertingas vyresnio amžiaus žmonėms. Jo aliejus malšina skausmus, skatina audinių regeneraciją, gydo žaizdas. Selekcininkas A.Ryliškis pradėjo tirti vietinius šaltalankius.   Jo krūmai gražūs, derlingi. Jo šaltalankių hibridas uogų stambumu gerokai lenkia garsiąsias Altajaus veisles.

Pastaraisiais metais daug šaltalankio sodinama Lietuvoje. Apželdinami nebenaudojami karjerai, sodinama soduose, apsauginėse juostose, gyvenvietėse, sodybose. Kad šaltalankis derėtų, reikia sodinti po kelis krūmus, nes vieni augalai turi tik vyriškų, o kiti tik moteriškų žiedų.

Hippophae_rhamnoides-berriesŠaltalankis garsus kaip vaistinis augalas. Dar senovės graikai pastebėjo, kad arklio, gavusio šaltalankio lapų ar ūglių, karčiai imdavo blizgėti. Dėl to ir šaltalankio gentis pavadinta Hippophae (gr.hippos – arklys, phae – blizgantis).

Pastaruoju laiku šaltalankis buvo laikomas kone stebuklingu vaistu nuo visų ligų. Pagal vitamino C kiekį šaltalankis yra trečioje vietoje po erškėčio ir aktinidijos ir turi jo vidutiniškai 400 mg%. Vitaminas C gerai išsilaiko apdorotuose šaltalankio produktuose, nes jo vaisiai neturi fermentų, skaldančių vitaminą C. Be to, yra vitamino P (100-200 mg%), B, (0,28 mg%), B2 (0,38 mg%), folinės rūgšties (0,79 mg%), daug riebaluose tirpstančio karotino, kuris padeda nuo nudegimų, nušalimų, gerklės ligų, pragulu, spindulinių odos pažeidimų. Ginekologijoje šaltalankis vartojamas nuo kolpito, gimdos kaklelio erozijos. Kaip vidinis vaistas jis rekomenduojamas sergantiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, taip pat stemplės vėžio terapijai.

Šaltalankis laikomas gerai užkimštuose buteliukuose, vėsioje ir tamsioje vietoje. Šaltalankio aliejaus galima pasigaminti patiems. Paprasčiausia yra išspausti sunokusių vaisių sultis, o likusią masę išdžiovinti, susmulkinti kavamale ir užpilti saulėgrąžų aliejumi (santykiu 1 :1,5). Ekstrahuojama 3 savaites kambario temperatūroje pamaišant. Paskui skystis nupilamas ir gaunamas šaltalankio aliejus.

Šaltalankio vaisiai skatina virškinamojo trakto iiaukų sekreciją, gerina virškinimą, tinka vartoti sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui. Šaltalankis nerekomenduojamas, jei padidėjęs rūgštingumas, sergant cholecistitu.

Šaltalankio vaisiai vartojami maisto pramonėje. Iš jų spaudžiamos sultys, verdama uogienė, džemas, padažas. Šaldytuose vaisiuose sumažėja vitamino C ir karotino kiekis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *