Vėlyvojo rudens klevas

raudonasis klevasAcer rubrum – tai lotyniškasis raudonojo klevo pavadinimas. Šis medis dar žinomas tokiais vardais, kaip Pelkių ar Švelnusis klevas. Tai bene dažniausias ir labiausiai paplitęs lapus metantis nevisžalis medis iš Šiaurės Amerikos. Daugelis klevo bruožų, ypatingai lapai, varijuoja savo forma. Suaugęs klevas dažniausiai pasiekia apie penkiolika metrų aukščio, bet būna žemesnių ar aukštesnių. Šis klevas vadinamas raudonuoju dėl to, kad jo sprogstantys pumpurai, lapkočiai, šakelės ir sėklos yra raudonos, pagal rūšį varijuojančios nuo šviesiai raudonos iki tamsiai raudonos. Be šių gražių bruožų, raudonasis klevas garsėja kaip pasižymintis nepaprastai ryškiai raudona lapija rudenį. Jis mielai auginamas, kadangi auga net ir pačiomis blogiausiomis sąlygomis: pelkėse, nederlingame ir sausame dirvožemyje, taip pat augtų net 900 metrų virš jūros lygio. Dėl savo gausios lapijos ir patrauklios formos, klevas dažnai auginamas vietose, kur norima sukurti šešėlį. Komerciniais tikslais tiekiamas klevų aliejus ir kertama medienai. Tai Rodo salos nacionalinis medis.

Charakteristika. Raudonąjį klevą labai lengva atpažinti. Tai vidutinio, krypstantis link didelio, aukščio medis, pasiekiantis 13-27 metrus, išskirtiniais atvejais ūgteli net iki 35 metrų. Lapų skersmuo dažniausiai 9-11 cm ant suaugusio medžio. Kamieno skersmuo varijuoja nuo 46 iki 76 cm, priklausomai nuo medžio amžiaus. Dešimties metų medelis jau bus šešių metrų aukščio. Geriausia, kad klevas augtų neapsuptas kitų medžių, nes tuomet atsiskleis jo tikrasis grožis – jis užaugs žemesnis, bet užtat su tankesne lapija ir apsuptas daugiau vainikų. Jauno medelio žievė yra blyškiai pilka. Kuomet medeliui daugiau metų, žievė vis ima tamsėti. Raudonojo klevo lapus atskirti labai lengva nuo kitų klevų lapų. Paprastai jie būna 5-10 cm ilgio ir pločio, delniškai išsiraizgę. Viršutinė pusė šviesiai žalia, o vidinė pusė gali būti balkšva, melsva ar pūkuota.

Paplitimas ir augimo pobūdis. Raudonieji klevai pasaulyje labiausiai paplitę Šiaurės Amerikoje, tačiau jų randama ir pietinėje Niūfaundlendo dalyje, Naujojoje Škotijoje (Kanados dalis), pietiniame Kvebeke ir pietvakariniame Ontarijuje. Apskritai, šis medis paplitęs visur, kur oro temperatūra nesiekia minus keturiasdešimties laipsnių. Šis klevas gali augti įvairiame dirvožemyje: skirtingos struktūros, drėgnumo laipsnio, pH, aukščio lygio. Jis vienodai puikiai auga ir vietose su šaltomis žiemomis, kuomet dirvožemis apledėja, ir šiltame klimate. Šis klevas auga vietose, kuriose yra tokių uolienų, kaip granitas, gneisas, skalūnas, smiltainis, kvarco ar kalkakmenio (klinčių).

Auginimas. Raudonieji klevai kaip dekoratyviniai medžiai auga parkuose ir dideliuose soduose, išskyrus ten, kur dirva pernelyg šarminga arba druskinga. Dažnai auginami jie dėl savo tvirtos išvaizdos, puošnumo, dekoratyvumo, išskirtinės spalvos. Šis klevas geras pasirinkimas ir miesto vietovėse, kadangi toleruoja kai kurias sąlygas, tokias kaip pernelyg sausas ar drėgnas dirvožemis, užterštumas. Iš raudonojo klevo išvesta nemažai kultivarų (hibridų). Populiariausi, jau apeliuojantys į pačią spalvą, – ‘October Glory’ ir ‘Red Sunset’. Kitos išvestos veislės – ‘Armstrong’, ‘Autumn Blaze’, Autumn Flame’, Autumn Radiance’, Autumn Spire’, Bowhall’, ‘Burgundy Bell’, Columnare’, Gerling’, Northwood’, October Brilliance’, Scarlet Sentinel’, Schlesingeri’, Shade King’, V.J. Drake’.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.