Ryškiaspalvės margosios gerberos

gerberosGerbera (ang. Gerbera arba Transvaal Daisy) dažnai vadinama tiesiog deize (vertinys iš anglų kalbos) – tai saulutė arba baltagalvė. Tai dekoratyvinių augalų rūšiai priklausanti gėlė iš saulėgrąžų šeimos. Šis vardas gėlei duotas pagerbiant vokiečių gamtininką Traugott Gerber. Pačių gerberų yra maždaug trisdešimt rūšių, augančių natūraliomis sąlygomis gamtoje. Šios gėlės kilusios iš Pietų Amerikos, Afrikos ir tropinės Azijos dalies. Pietų Afrikos rūšys dar žinomos tokiais vardais, kaip Transvaal daisy arba Barberton Daisy.

Gerberų rūšys išsiskiria įspūdingais žiedais su mažyčiais snapeliais aplink centrą ir pražysta daugybe skirtingų spalvų: geltona, oranžine, balta, raudona ar rausva. Gėlės viduriukas toks įstabus, jog atrodo tarsi atskira gėlė ten būtų. Apskritai, įvairuoja ir žiedų dydis: mažiausia – septynių centimetrų skersmens, vadinama Gerbera mini ‘Harley‘ (tai jau kultivaras), o didžiausias žiedas, net dvylikos centimetrų skersmens, priklauso gerberai ‘Golden Serena’ (taip pat hibridinė rūšis).

Gerberos plačiai paplitusios ne tik kaip dekoratyviniai sodą puošiantys augalai, jas dažnai aptiksime floristikos parduotuvėse, iš jų gaminamos puokštės. Bene populiariausia auginama rūšis yra išvesta iš Gerbera jamesonii ir kitos Pietų Afrikos Golden Serenarūšies Gerbera viridifolia. Kultivaras vadinamas Gerbera hybrida. Žinoma, egzistuoja tūkstančiai hibridų, kurie plačiai varijuoja savo formomis, dydžiais bei spalvomis. Yra net tokių hibridų, kurių centrinė dalis yra visiškai juoda, arba tos pačios gėlės žiedlapiai skirtingų spalvų.

Gerberos itin svarbios ir komerciškai. Tai penkta labiausiai tiekiama pasaulyje gėlė į floristikos parduotuves po rožių, gvazdikų, chrizantemų ir tulpių. Gerberos naudojamos gaminant puokštes. Dažniausiai tai vienmetis augalas, patrauklus bitėms, drugeliams, paukščiukams, bet kvapu atbaido elnius. Įdomus faktas.

Kaip auginti gerberas? Gerberos nemėgsta pavėsingų vietų, nes jose blogai augs, nežydės. Jei norėtumėte šią gėlę auginti sode, turėtumėte jai suteikti tiek saulės šviesos, kiek tik įmanoma. Per dieną augalas turėtų bent šešias valandas būti ne šiaip apšviestoje vietoje, bet tiesioginiuose saulės spinduliuose, tad gėlė puikiai augtų namie ant palangės, atsuktos į saulę, o ne lempų šviesa apšviestame ofise. Dirva turi turėti puikų drenažą, kad neužsistovėtų nepageidaujamas vanduo, nesusidarytų jo perteklius, pūdantis šaknis. Drenažą galima gerinti smėliu, durpėmis, humusu. Svarbu gėlės neperlieti, geriausia kad žemė vos vos pradžiūtų tarp laistymų. Ši taisyklė ypatingai svarbi, jei gerberą auginate ne sode, o namuose ant palangės. Galima papildomai ir patręšti, jei norite gražesnių žiedų. Geriausia, kad trąšose būtų aukštas fosforo ir kalio koncentracijos lygis. Kai žiedai nuvysta, iškart juos nukirpkite, kad paskatintumėte ją toliau žydėti. Pašalinkite stiebelį prie vainikėlio pagrindo ir tuo pačiu metu nukirpkite pradedančius geltonuoti lapelius, kad neįsimestų grybelinės infekcijos.

Itin populiarios yra rausvosios gerberos, nes išsiskirai savo dydžiu, žiedais, atrodo puikiai tiek pasodintos vazonėlyje, tiek ir nukirptos pamerktos. Šią gėlę galima auginti ir sode, bet tik jei švelnus klimatas. Jei sąlygos palankios, gerbera žydi iki šešių savaičių, jei auginama ne sode, o namuose – žydėjimas periodiškai kartojasi ištisus metus. Kiekvieno žiedo skersmens ilgis didesnis negu dvylika centimetrų.

Įdomus faktas – atliekant studijas NASA organizacijoje buvo rasta, jog gerberos yra labai veiksmingos pašalinant kancerogenines medžiagas, vadinamas benzolu, iš oro. Beje, gerbera yra gėlė tų, kurie gimė po Liūto ženklu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *