Sodo ar sklypo apželdinimas

zydintis balkonasKiekvienas sklypo savininkas nori, kad jo sklypas išsiskirtų iš kitų, būtų pats gražiausias ir spalvingiausias. Tai įmanoma padaryti, vadovaujantis keliomis taisyklėmis. Tad pasikalbėkime apie tai, kaip apželdinti sklypą?

Parengiamieji darbai. Prieš pradedant želdinimą, būtina parengti sklypą: nulyginti žemę (sulyginti kauburius ir užpilti žemėmis duobes), reikiamose vietose – žemumose – padaryti drėkinamuosius griovelius, tinkamai parinkti norimiems sodinti medeliams, krūmams ir gėlėms augimo vietas, teisingai nustatyti tarp augalų augimo ribas, gėlynams sukasti žemę, ją kruopščiai išravėti, jei reikia – pagerinti dirvožemį, jį patręšti.

Apželdinimo būdai. Paprastai sodybos apželdinamos gyvatvorėmis, vertikaliu apželdinimu, gazonais ir gėlynais. Gyvatvorės. Populiariausi augalai, iš kurių sudaromos gyvatvorės, yra įvairūs krūmai, mažos obelaitės, erškėtrožės, jazminai, alyvos, eglaitės, gudobelės, akacijos, astrai, kochijos, kiečiai, kosmėjos, gubojos, rykštenės, smydrai ir raugerškiai. Gyvatvorei galima rinktis ir karpomus, ir nekarpomus augalus: jei sodyba didelė, augalų galima ir neformuoti, jei maža – neformuota gyvatvorė gali atrodyti kiek chaotiškai. Gyvatvores tinkamiausia sodinti, naudojant vienos rūšies augalus. Vertikalus apželdinimas. Tai balkonų, terasų, pavėsinių, tvorų ar išorinių sienų apželdinimas vijokliniais ar laipiojančiais augalais. Jei naudojami vijokliniai, jiems reikalingos tam tikros atramos, kad ir tarp poros kuoliukų įtempta viela. Tokiam vertikaliam apželdinimui puikiausiai tinka kai kurios vynuogių rūšys, sausmedžiai, raganės, aktinidijos, apyniai. Laipiojantiems augalams specialių atramų nereikia, nes jie tarsi prikimba prie sienų. Lapiojantys augalai yra gebenė, hortenzija, daugelio rūšių vynvyčiai. Išorinėms palangėms ar balkonams apželdinti puikiausiai tinka įvairūs vienmečiai ar daugiamečiai vijokliniai, ar nebūtinai, augalai, tokie kaip nasturtos, sukučiai, pelėžirniai, jurginai, kardeliai, tulpės, serenčiai, žioveniai, gvaizdūnės, rezetos, našlaitės ar leukonijos. Balkonuose ir ant išorinių palangių augalus geriausia sodinti į specialias dėžutes. Gazonai.Gazonas Į gazonus sodinamos varpinės ir ankštinės žolės, tokios kaip avižuolės, dobilai, varpučiai, vikiai, eraičinai, miglės. Vadinamąsias gazonines gėles galima derinti su dailiai žydinčiais augalais: medetkos, rezetos, neužmirštuolės, ramunės, aguonos, katilėliai, vilkdalgiai. Pastarasis gazonas vadinamas mauritaniškuoju. Paprastą gazoną teks dažnai pjauti, laistyti, ravėti bei tręšti, žiūrėti, kad neimtų samanoti. Gėlynai. Gėlynų būna daug rūšių: lysvaičių, klombų, landšaftinių gėlynų, tokių kaip miksborderiai ar parteriai. Kaip žinia, norint, kad gėlynas atrodytų dailiai, būtina tinkamai tarpusavyje suderinti gėles, ypatingai spalviškai. Taip pat svarbu atsižvelgti į kiekvieno augalo augimo būdą bei aukštį. Įvairiems gėlynams tinkamiausi augalai yra nakvišos, gvaizdūnės, gludai, verbenos, jurginai, hibridiniai lubinai, raganės, orunkai, jazminai, alyvos ir daugelis kitų. Parenkant gėles, atsižvelkite ir į jų žydėjimo laiką. Patartina rinktis daugiametes gėles, kadangi jos turi stipresnę šaknų sistemą, yra mažiau reiklios, mažiau nukenčia ir nuos sausros, yra atsparesnės, lyginant su vienmetėmis gėlėmis. Renkantis medžius ar krūmus, svarbiausia atsižvelgti į jų žydėjimo laiką, mat svarbu išlaikyti nenutrūkstantį žydėjimą nuo balandžio iki rugpjūčio. Ankstyvą pavasarį ima žydėti pūkuotosios vyšnios, vėlyvą vasarą – lanksvos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.