Bulvių ligos ir kenkėjai

bulviu ligos ir kenkejaiBulvės – daugeliui žmonių jos yra vienos svarbiausių maisto racione kaip garnyras arba atskiras patiekalas. Jos neišbraukiamos iš valgiaraščio ištisus metus. Gausios vitaminų (C, B, K, PP), krakmolo, baltymų, angliavandenių, geležies, jodo ir kitų medžiagų. Apskritai, bulvių vertė priklauso nuo baltymų ir krakmolo kiekio. Skonis keičiasi priklausomai nuo  fosforo ir mineralinių medžiagų gausos. Tiesa, krakmolingos bulvės ir laikosi geriau.

Bulves galima auginti beveik bet kokiame dirvožemyje. Jos yra skirstomos į ankstyvąsias, vidutinio ankstyvumo, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvąsias. Esama įvairių spalvų ir formų bulvių: apvalių, pailgų, banano formos, violetinių, rausvų, geltonų, baltų ir kitokių. Tai lemia ne tik veislė, bet kiti veiksniai, pavyzdžiui – oro sąlygos, mat sausais metais bulvės užauga apvalesnės, lietingais – pailgesnės.

Bulvių ligos ir kenkėjai. Plačiausiai paplitusi bulvių grybinė liga yra maras (fitoftorozė). Bulvių liga pažeidžia bulvių gumbus, stiebus bei lapus. Pradžioje lapai apsitraukia rudomis dėmėmis, kai drėgna – ir apnašomis. Dėmės sparčiai didėja, masiškai plinta ir ant kitų augalų. Apsaugai nuo bulvių maro reikėtų dirvą tręšti fosforu ir kaliu, bulves gerai apkaupti, antrojoje liepos pusėje nupurkšti fungicidais, o prieš kasimą reikėtų nupjauti ir išnešti visus bulvienojus, bulves pradžiovinti lauke.

Bulves puola ir virusinės ligos, tokios kaip raukšlėtoji mozaika, dryžligė, paprastoji mozaika. Raukšlėtąją mozaiką platina amarai. Iki žydėjimo reikėtų pašalinti nesveikuojančius augalus, nukastas bulves žiemą išdezinfekuoti, pravėdinti. Dryžligę taip pat platina amarai, ją perneša ir ant kitų augalų. Paprastoji mozaika dažniausiai pažeidžia bulvių lapus. Vienas keras lengvai užsikrečia nuo kito kero, susilietus pažeistoms augalo dalims. Ligą lengvai išplatina vėjas, vabzdžiai, lietus ir net pats žmogus.

Pagrindinis bulvių kenkėjas yra Kolorado vabalas. Jis smarkiai apgraužia bulvių lapus ir visas kitas dalis, esančias virš dirvos. Deja, ėdrūs yra tiek suaugę vabzdžiai, tiek lervos. Nuo kolorado vabalų dauginimosi gal kiek gelbsti jų rinkimas ir purškimas pesticidais.

Bulvių gumbus dažnai žaloja kitas kenkėjas – sprakšių lervos. Jos gyvena žemėje ir graužia bulvių šaknis bei kitus požeminius organus. Bulvių gumbuose lervos išgraužia siauras landas. Jas išnaikinti galima intensyviai dirbant žemę: rudenį ją reikia perkasti, suarti, purenti, jei dirva rūgšti, ją kalkinti. Vasarą nepatartina dirvoje laikyti neaparto mėšlo.

bulves Geležingas dėmėtumas
bulves1 Gumbų sausavidurė
Amaras Amarai. Kaip naikinti amarus

Bulvių rengimas sėjai. Sėklai bulvės atrenkamos iki balandžio vidurio, ne vėliau. Jas reikėtų pravėdinti, tuomet greičiau išleidžia daigus. Po pravėdinimo bulves reikėtų išrūšiuoti pagal dydį. Geriausia sodinti ne pačias mažiausias, bet vidutinio dydžio bulves, jei sodinsite dideles – bulvių derlius ne ką pagausės. Tiesa, yra viena gudrybė, jei bulvių sėjai trūksta, – jas galima supjaustyti. Tai daryti reikėtų mėnesį iki sodinimo. Bulvės pjaunamos išilgai. Iš tokių bulvių derlius būna mažesnis, tačiau bulvės išauga didelės. Svarbu, kad perpjautos nesupūtų.

Dirvos rengimas bulvių sodinimui. Bulvėms skirtą plotą reikia suarti arba sukasti dar iš rudens. Jei norite užsiauginti skanių bulvių, geriausia dirvą patręšti vien mėšlu, tačiau galima naudoti ir kompostą. Organinėmis trąšomis galima patręšti ir iš rudens, ir pavasarį. Tuo pačiu laiku tręšiama ir mineralinėmis trąšomis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *