Ilgakotės, trumpos, kompaktiškos, tamsių žiedų galvutės niekuo neprimena pažįstamų iš erškėtinių šeimos žiedų: nei erškėčio, nei sidabražolės, nei vingiorykštės ar žemuogės. Ir vis dėlto šios šeimos augalas. Žiedeliai maži, su rudai raudona taurele, be vainikėlio. Žydi nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio mėn. Vaisiai — riešutėliai. Stiebas iki 90 cm aukščio, laibas, tuščiaviduris, šakotas. Lapai neporomis…
Kategorija: Apie augalus
Straipsniai apie sodo augalus.
Vasarą žydintys augalai
Šilinis gvazdikas (Dianthus deltoides L.)
Žiedai nelabai dideli, neprilygsta puošniems giminaičiams, auginamiems darželiuose ir šiltnamiuose, bet pakankamai ryškūs ir dailūs. Iš siauros žalios taurelės į visas puses simetriškai skleidžiasi 5 raudoni, dantytomis viršūnėlėmis vainiklapiai, per vidurį su tamsesniu vingiuotu dryželiu ir baltais taškeliais. Žydi birželio ir liepos mėn., pavienių žiedų galima pamatyti ir vėliau. Vaisius — pailga dėžutė, jos atsiveria…
Vasarą žydintys augalai
Šilkažiedė gaisrena (Lychnis flos-cuculi L.)
Šviesiai rausvai violetiniai, retai balti žiedai išmargina žemesnes pieveles, įdubimus, kai pražysta šilkažiedė gaisrena. Žiedynas — reta šluotelė. Zali taurėlapiai susiglaudę vamzdeliu. Vainiklapiai suskaldyti į 4 ilgas skilteles, per vidurį ties žiotimis dar yra po 2 ataugėles. Pats žydėjimas birželio mėn., vėliau kai kur matyti pavieniai žiedai. Vaisius — pailga dėžutė. Stiebas apie 60 cm…
Vasarą žydintys augalai
Dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata L.)
Žiedai rožinės violetinės spalvos, susitelkę į žiedyną, kuris iš pradžių būna kūgiškas, o vėliau pailgėja ir pasidaro cilindriškas. Pažiedės žalios arba raudonai žalios, paprastai trumpesnės už žiedus. Žiedlapiai lancetiški, išsidėstę dviem ratais. Šoniniai išorinio rato lapeliai atsiskyrę nuo kitų. Lūpa su trimis skiautėmis ir pentinu, išmarginta tamsesniais ruoželiais ir taškais. Vidurinė jos skiautė trumpesnė ir…
Žoliniai vaistiniai augalai
Pataisas varinčius
Lycopodium annotinum L. Daugiametis, iki 100 cm ilgio, besidriekiantis sporinis augalas. Stiebas su į viršų statmenai kylančiais, dažnai dvišakai išsišakojusiais, iki 30 cm aukščio ūgliais. Lapai iki 7 mm ilgio, su dygia viršūnėle, smulkiais pjūkliškais kraštais. Varputės bekotės, iki 4 cm ilgio, pavienės. Sporofilai iki 3 mm ilgio, gelsvai žali, vėliau ruduojantys. Sporifikuoja birželio—rugsėjo mėn.…
Žoliniai vaistiniai augalai
Pataisas šarkakojis
Lycopodium clavatum L. Daugiametis, 100—150 cm ilgio, visžalis, sporinis augalas. Stiebas apvalus, driekiasi žeme, netaisyklingai išsišakojęs į 5—15 cm ilgio, aukštyn kylančias, tankiai lapuotas šakeles. Lapai smailūs, linijiškai yliški, 3—4 mm ilgio, prigludę prie stiebo. Ant laibų varpkočių po 2—5 varputes. Sporos smulkios, geltonos. Sporifikuoja liepos—rugsėjo mėn. Auga sausuose miškuose, dažniausiai pušynuose. Paplitęs visoje Lietuvoje.…
Žoliniai vaistiniai augalai
Kelminis papartis
Dryopteris filix-mas (L.) Schott. Daugiametis, iki 1 m aukščio sporinis augalas. Lapo lakštas pailgas, nusmailėjusia viršūne ir susiaurėjusią pamatine dalimi, vieną kartą plunksniškas, iki 100 cm ilgio. Apatinėje lapų pusėje sporangės susitelkusios į šorus. Sporifikuoja birželio—rugsėjo mėn. Auga miškuose, krūmynuose, sausose ir apydrėgnėse vietose. Paplitęs visoje Lietuvoje. Šakniastiebiai kasami rudenį arba anksti pavasarį. Juose yra…
Žoliniai vaistiniai augalai
Mėlynasis palemonas
Polemonium coeruleum L. Daugiametis, 30—120 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas vienas arba keli, statūs, nešakoti arba viršutinė dalis šakota, pliki, tik žiedyno srityje apaugę liaukiniais plaukeliais, tuščiaviduriai. Lapai pražanginiai, sudėtiniai, neporomis plunksniški, skroteliniai ilgakočiai, stiebiniai trumpakočiai, viršūniniai bekočiai. Žiedai pavieniai, viršūninėse šluotelėse, kvapūs. Vainikėlis ryškiai mėlynas, žydras, tamsiai violetinis arba baltas. Vaisius — rutuliška, daugiasėklė…
Žoliniai vaistiniai augalai
Paprastoji pakalnutė
Convallaria majalis L. Daugiametis, 25—30 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, belapis, plikas, dažniausiai pusiau apvalus arba trikampis. Lapai pamatiniai, 2—3, 9—25 cm ilgio, 5—9 cm pločio, ilgakočiai, pliki. Žiedai balti (yra formų su raudonais arba rožiniais), kvapūs, nusvirę, vienašalėse kekėse. Vaisius — rausvai oranžinė uoga. Sėklos apvalios, šviesiai gelsvos. Žydi gegužės—birželio mėn. Vaisiai prinoksta…
Žoliniai vaistiniai augalai
Nuodingoji nuokana
Cicuta virosa L. Daugiametis, 50—150 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas vagotas, tuščiaviduris, viršutinė dalis šakota. Lapai 3 kartus plunksniški, gležni, ilgakočiai. Žiedai balti, sudėtiniame skėtyje. Vaisius apvalus, dvisėklis, rudai geltonas, širdišku pamatu. Žydi birželio—rugsėjo mėn. Auga dumblingose balose, upių senvagėse, užaugančių ežerų pakraščiuose. Šiaurvakariniuose rajonuose beveik neauga, kitur apyretė arba dažna. Žolėje yra 0,08%, šakniastiebiuose…