Kategorija: Apie augalus

Straipsniai apie sodo augalus.

Dvimetė nakviša (Oenothera biennis L.)

Stambiais, kvapniais, geltonais žiedais nakviša dabina dulkėtas pakeles vasaros viduryje. Žiedai keturnariai, pavieniai viršūninių lapų pažastyse. Taurėlapiai šviesiai žali, atsilenkę. Vainiklapiai šviesiai geltoni, platūs, kraštais dengdami vienas kitą sudaro piltuvėlį. Kuokeliai trumpi. Pražysta birželio pabaigoje, žydi visą vasarą. Žiedai atsiveria vakare. Vaisius — ilga, plaukuota dėžutė, tankiai apaugusi trumpais plaukeliais. Stiebas status, iki 1 m…

Dirvinė našlaitė (Viola arvensis Murr.)

Žiedai penkianariai, netaisyklingi, nedideli (iki 1,5 cm), pavieniai. Ilgi briaunoti žiedkočiai su 2 pažiedėmis aukščiau vidurio. Taurėlapiai siauri, ilgesni už vainikėlį. Vainiklapiai gelsvi ar balti, su geltonu pagrindu. Apatinis lapelis tamsesnis, su trumpu pentinu. Pražysta gegužės mėn., žydi per visą vasarą. Vaisius — trim sąvaromis atsidaranti pailga dėžutė. Sėklos smulkios, blizgančiu paviršiumi. Stiebas status, dažniau…

Vaistinė dirvuolė (Agrimonia eupatoria L.)

Trumpakočiai, nedideli, penkianariai žiedai siauroje, ilgoje, pertrauktoje kekėje. Pažiedės porinės, triskiltės. Žiedsostis sukučio (vilkučio) pavidalo, vagotas, žiedams peržydėjus sukietėja, apaugęs stačiais, kabliškais dygleliais. Plaukuoti taurėlapiai išlieka prie vaisiaus. Vainiklapiai geltoni. Kuokeliai trumpesni už vainikėlį. Žydi birželio— rugpjūčio mėn. Vaisius — riešutėlis. Stiebas status, vidutinio aukščio, nešakotas, apaugęs dvejopais plaukeliais — tankiais, ilgais, šiurkščiais ir negausiai…

Tamsioji plautė

Pulmonaria obscura Dum. Daugiametis, 25—30 cm aukščio žolinis augalas. Stie­bas vienas arba keli, kiek briaunoti, viršutinė dalis plaukuota. Pamatiniai lapai tamsiai žali, nedėmėti arba su šviesiai žaliomis dėmėmis, 5—15 cm ilgio, 3 — 9 cm pločio, širdiška arba apvalia pamatine dalimi, susiaurėjantys į ilgą, kiek sparnuotą lapkotį, smailiomis viršū­nėmis. Žiedynas — riestukas. Vainikėlis iš pradžių…

Garstukas (Sinapis arvensis L.)

Bastutinių šeimos augalai dar vadinami kryžmažiedžiais dėl to, kad žiedai keturnariai ir jų dalys kryžmai išsidėsčiusios. Toks yra ir garstuko žiedas. Taurėlapiai 4, atsilošę, jų kraštai pieviniai. Vainiklapiai taip pat 4, geltoni, pailgi, jų lakštelių viršūnės dažniausiai iškirptos. Žydi nuo birželio pradžios iki rudens šalnų. Vaisius — siaura ankštara su gyslotomis sąvaromis ir ilgu, plokščiu,…

Dirvinis ridikas. Svėrė (Raphanus raphanistrum L.)

Stamboki svėrės žiedai keturnariai, kaip ir kitų bastutinių šeimos augalų, kekėse. Taurėlapiai 4, visi pailgi, statūs, iš jų 2 įdubusiais pagrindais. Vainiklapiai taip pat 4, šviesiai geltoni ar balkšvi, su tamsesnėmis geltonomis ar violetinėmis gyslomis ir ilgais nageliais. Kuokeliai 6. Žydi nuo birželio iki rugsėjo mėn. Vaisius — neatsidaranti, persmaugta ankštara, lyg būtų iš karolėlių,…

Viksvos (Carex L.)

Žiedai smulkūs, jų dalys tarpusavyje įvairiai suaugusios. Paprastai žiedui būdinga taurelė, vainikėlis, kuokeliai, piestelė. Šios žiedų dalys sunkiai nustatomos. Viksvų rūšys skiriamos pagal žiedynus ir vaisių maišelius, pagal stiebus ir lapus. Blusinės viksvos (C. pulicaris L.) žiedynas paprastas. Tai viena varputė, žydinti birželio—liepos mėn., laiba ir tanki; vėliau, kai sunoksta vaisiai (riešutėliai), apatinė jos dalis…

Europinė pipirlapė

Asarum europaeum L. Daugiametis, 6—10 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas trumpas, kiek kylantis. Lapai auga po 2, rečiau po 3, žiemojantys, ilgakočiai, širdišku pamatu, apskriti, ly­giakraščiai, odiški, plaukuoti. Žiedai pavieniai, metūglių viršūnėse; apyžiedis varpiškas, rausvas. Vaisius — šešializdė dėžutė. Sėklos pilkšvos, tribriaunės, apie 3 mm ilgio. Žydi balandžio—gegužės mėn. Vaisiai pribręsta birže­lio mėn. Dauginasi sėklomis…

Dvišakė padraika

Diphasium complanatum (L.) Rothm. Stiebas požeminis arba antžeminis, gulsčias, iki 100 cm ilgio, su daugeliu ryškiai žalių, iki 20 cm ilgio šakučių, sudarančių piltuvišką puokštę. Lapai smulkūs, iki 4 mm ilgio, lancetiški, prigulę prie šakelių. Varputės iki 2,5 cm ilgio, ant ilgų (iki 12 cm ilgio) varpkočių jų po 2—6, rečiau po 1. Sporifikuoja birželio—rugsėjo…

Pievinis eraičinas (Festuca pratensis L.)

Varputės didelėje, tankioje šluotelėje, daugiažiedės, 1— 1,5 cm ilgio, su trapia ašimi. Žydi birželio antroje pusėje. Kai pražysta eraičinas, laikas pradėti šienapjūtę. Stiebas iki 1 m ir aukštesnis. Lapai nelabai platūs (6—8 mm), ryškiai žali, blizgantys. Liežuvėlis trumpas, visada labai ryškios auselės, pagal kurias eraičino lapus galima išskirti iš kitų pievos žolių. Daugiametis, retakeris augalas,…