Kategorija: Apie augalus

Straipsniai apie sodo augalus.

Trivarpė padraika

Diphasium tristachyum (Pursh) Rothm. Stiebas požeminis. Sakos suaugusios į tankią puokštę, šakučių viršūnėlės beveik vienodame lygyje. Lapai smul­kūs, prigulę prie šakelių. Varputės iki 2,5 cm ilgio. Sporifikuoja liepos—spalio mėn. Auga sausuose pušynuose, viržynuose. Pietryčių Lietu­voje dažnas, kitur retesnis. Daugiau straipsnių: Dvišakė padraika Diphasium complanatum (L.) Rothm. Stiebas požeminis arba antžeminis, gulsčias, iki… Pataisas šarkakojis Lycopodium…

Pievinė miglė (Poa pratensis L.)

Žiedynas — pailga ar piramidiška šluotelė. Varputės iš šonų suplotos, žalios ar violetinio atspalvio. Žydi birželio mėn., kartais pražysta gegužės pabaigoje. Stiebas lygus, iki 80 cm aukščio. Lapai linijiški, neplatus, liežuvėlis trumpas. Daugiametis, retakeris augalas, išleidžiantis daug lapinių, nežydinčių stiebų. Grūdai apaugę plaukeliais, sukimba krūvelėmis. Auga pievose, dirvonuose, miško aikštelėse ir pamiškėse, pagrioviuose ir palaukėse,…

Paprastoji šunažolė (Dactylis glomerata L.)

Šluotelė neilga, stati, vienašalė, apatinė šaka ilga. Varputės šiurkščios, susitelkusios kuokštais. Žydi birželio, kartais ir liepos mėn. Stiebas 50—90 cm aukščio, kartais ir daugiau, prie pamato išlinkęs arba status. Lapai gana platūs ir ilgi, skiauterėti, jauni išilgai susiklostę. Lapų liežuvėlis ilgas, smailus. Daugiametis augalas, sudarantis stambius kerus. Šie visiškai užauga trečiaisiais metais. Auga pievose, miško…

Kiškio ašarėlės (Briza media L.)

Žiedynas — plati šluotelė. Varputės plokščios, apskritos ar širdiškos, pakibusios ant plonų šakelių, iš tikrųjų primena lašelius arba ašaras ant blakstienų, jos virpa nuo mažiausio vėjo pūstelėjimo. Žydi birželio mėn. Stiebas neaukštas, dažniausiai 30—40 cm, status. Lapai šiurkščiais kraštais, neplatus, melsvai žali, jauni susisukę išilgai. Liežuvėlis trumpas. Daugiametė, retakerė žolė su trumpu šakniastiebiu. Dauginasi vėjo…

Pašarinis motiejukas (Phleum pratense L.)

Nuo kitų varpinių žolių motiejuką lengva atskirti iš standžių cilindriškų žiedynų — varpašluočių. Varputėse po vieną žiedą; varpažvyniai suaugę, jų viršūnėlės dygliškos, dėl to ir visas žiedynas šiurkštus. Žydi birželio mėn. Stiebas (šiaudas) su bambliais, ties pagrindu gumbiškai sustorėjęs. Lapai neplatus, melsvai žali, su gana dideliais (2—5 mm) dantytais liežuvėliais. Jauni lapai išilgai susisukę. Daugiametis,…

Kvapioji gardūnytė (Anthoxanthum odoratum L.)

Žiedynas — siaura šluotelė, panaši į varpą. Varputės vienažiedės. Žieduose, kitaip negu kitų varpinių žolių, yra po 2 kuokelius. Pradeda žydėti birželio pirmomis dienomis ar net gegužės gale. Stiebas iki 40 cm aukščio. Lapai linijiški, neilgi. Liežuvėlis 2 mm ilgio. Daugiametis, retakeris augalas su daugeliu stiebų. Dauginasi sėklomis, kurios noksta ne vienu metu. Jas platina…

Sibirinis barštis (Heracleum sibiricum L.)

Žiedai geltonai žalsvi, skėtukuose. Skėčiuose po 10—20 skėtukų. Skraistės nėra, skraistelės iš daugelio smulkių, siaurų lapelių. Pradeda žydėti birželio pabaigoje, žydi iki rudens. Vaisius iš 2 pilkai rusvų vaisiukų. Stiebas iki 1 m ir aukštesnis, tuščiaviduris, briaunotas, apaugęs šiurkščiais plaukeliais. Lapai plunksniški, su 2—4 poromis nelygiai dantytų elipsiškų lapelių, taip pat apaugę šiurkščiais plaukeliais. Dvimetis…

Paprastoji rasakila (Alchemilla vulgaris L.)

Šluotelės pavidalo žiedyną sudaro krūvelės smulkių, gelsvai žalių žiedų. Atskiro žiedo sandarą plika akimi sunku įžiūrėti, tik matyti, kad beveik visos žiedo dalys iš dalies suaugusios. Pirmieji žiedai pasirodo gegužės mėn., tačiau pats žydėjimas būna birželio mėn., žydi liepos ir net rugpjūčio mėn. Nušienautose ir nuganytose pievose pražysta pakartotinai. Augalas neaukštas, retai viršija 30 cm.…

Pakrūminė bajorė (Centaurea jacea L.)

Graižuose visi žiedai purpuriškai violetiniai, ir belyčiai pakraštiniai piltuvėlių pavidalo, ir vidurinieji dvilyčiai vamzdiški. Graižąs labai panašus į tos pačios genties rūšį — rugiagėlę, tik šios visi žiedai mėlynų atspalvių. Žydi ilgai, per visą vasarą, netgi to paties augalo žiedai skleidžiasi ne vienu metu. Vaisiai be skristukų. Stiebas nuo 0,5 iki 1 m aukščio, išsišakojęs,…

Siauralapis gyslotis (Plantago lanceolata L.)

Ant ilgo laibo koto iškilęs tankus, pailgas, pasišiaušęs žiedynas. Žiedai sunkiai atskiriami nuo žiedyno. Vainikėlis plėvelinis, suaugtinis, su vamzdeliu ir keturskilte atbraila; prie vamzdelio prisitvirtinę 4 ilgi kuokeliai. Žydi per visą vasarą. Vaisius — dvilizdė dėžutė. Kaip ir kitų gysločių, tikrasis stiebas labai trumpas. Lapai lancetiški, smailiaviršūniai, su išilginėmis gyslomis, apaugę plaukeliais, susitelkę pamatinėje skrotelėje,…