Mercurialis perennis L. Daugiametis, 15—40 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas kylantis, nešakotas, šiek tiek plaukuotas. Lapai 3—8 cm ilgio, 1,5—4,5 cm pločio, lancetiškai ovališki, smailiaviršūniai, karbuotai pjūkliški, pakraščiai blakstienoti. Kuokelinis žiedynas iš negausiažiedžių kamuolėlių, ilgesnis už lapą, piestelinis kelis kartus trumpesnis už lapą, su 1—4 žiedais. Vaisius suplotas, rutuliškas, iki 8 mm pločio ir 4—5…
Kategorija: Apie augalus
Straipsniai apie sodo augalus.
Žoliniai vaistiniai augalai
Pievinis kūpolis
Melampyrum pratense L. Vienametis, 10—50 cm aukščio, pusiau parazitinis žolinis augalas. Stiebas status, šakotas. Lapai linijiški, lancetiški arba kiaušiniški, nusmailėję, 3 —15 mm pločio, lygiakraščiai arba viršutiniai ties pamatu su retais danteliais, beveik pliki. Žiedai retose vienašalėse kekėse. Vainikėlis 15—20 mm ilgio, geltonas, rečiau balsvai gelsvas, rausvas ar rausvai rusvas. Dėžutė kiaušiniška, 8—10 mm ilgio.…
Žoliniai vaistiniai augalai
Krūminis kūpolis
Melampyrum nemorosum L. Vienametis, 10—50 cm aukščio, pusiau parazitinis žolinis augalas. Stiebas status, šakotas, prie pagrindo plaukuotas. Lapai nusmailėjusia viršūne. Žiedai vienašalėse kekėse. Vainikėlis geltonas. Vaisius — dėžutė. Sėklos 5 — 6 mm ilgio, 1,5 —18 mm pločio, juosvos. Žydi gegužės—rugpjūčio mėn. Dauginasi sėklomis, kurias išnešioja skruzdėlės. Auga pamiškėse, miškų aikštelėse, krūmuose. Paplitęs visoje respublikoje.…
Vaistiniai augalai, Žoliniai vaistiniai augalai
Saldžialapė kulkšnė
Astragalus glycyphyllos L. Daugiametis, 40—100 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas storas, kylantis arba gulsčias. Lapai 10—20 cm ilgio, neporomis plunksniški. Žiedai 12—16 mm ilgio, daugiažiedėse kekėse. Vainikėlis žalsvai geltonas. Ankštis tribriaunė, pjautuviškai išsilenkusi, su ilgu snapeliu viršūnėje. Sėklos 2—3 mm skersmens, žalsvai gelsvos arba rusvos. Žydi birželio—rugpjūčio mėn. Auga miškuose, kirtimuose, krūmuose, šlaituose. Apyretis. Vaistams…
Žoliniai vaistiniai augalai
Šlakinė kregždūnė
Vincetoxicum officinale Moench. Daugiametis, 30—120 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, kylantis, nešakotas arba šakotas, kartais su vijoklinėmis viršūnėmis, plaukuotas. Lapai priešiniai, retkarčiais menturiniai, trumpakočiai, smailūs, lygiakraščiai, jų pakraščiai ir koteliai kiek plaukuoti. Žiedai lapų pažastyse. Vainikėlis gelsvai baltas. Vaisius — daugiasėklė dėžutė. Sėklos pūkuotos, rudos. Žydi birželio—rugpjūčio mėn. Dauginasi sėklomis. Auga šlaituose, miškuose, krūmuose,…
Vasarą žydintys augalai
Bestiebė usnis (Cirsium acaule Scop.)
Vienas, rečiau 2—3 pailgi, gana stambūs graižai išauga lapų skrotelės viduryje ir retai pakyla virš žemės ant neilgo stiebelio. Skraistlapiai žali, dygliuoti, išsidėstę keliomis eilėmis, jų viršūnė neretai spalvota. Visi graižo žiedai vamzdiški, rausvai violetiniai, vainikėlis giliai suskaldytas. Žydi nuo liepos iki rugsėjo mėn. Vaisiai — 3— 4 mm ilgio, keturbriauniai, pailgi lukštavaisiai su balkšvais,…
Vasarą žydintys augalai
Dirvinė buožainė (Knautia arvensis L.)
Melsvai violetiniai žiedai plokščiose galvutėse, kurių kraštiniai žiedai netaisyklingi ir stambesni negu viduriniai. Žiedo taurelė dviguba. Vainikėlis keturskiltis. Žydi visą vasarą. Vaisius — lukštavaisis su danteliais viršūnėje. Stiebas status, 50—70 cm aukščio, šakotas, neretai apaugęs plaukeliais. Apatiniai lapai skrotelėje, lancetiški, trumpais kotais, plunksniški, dantyti arba lygiakraščiai. Stiebo lapai giliai plunksniškai iškarpyti arba ištisiniai. Daugiametis augalas…
Vasarą žydintys augalai
Stačioji akišveitė (Euphrasia stricta Wolff)
Nedideli žiedai viršūniniuose žiedynuose; pažiedės beveik nesiskiria nuo lapų. Žiedai iki 1 cm ilgio, taurelė su 4 danteliais, vainikėlis dvilūpis, šviesiai violetinis ar balsvas. Viršutinė lūpa trumpa, dviskiautė, apatinė triskiautė, geltona dėme ir tamsesnių brūkšnelių piešiniu. Žydi visąl vasarą; pagal žydėjimo laiką skiriamos augalo vasarinės ir rudeninės rasės. Vaisius — pailga dėžutė, atsidarani vožtuvėliais. Stiebas…
Vasarą žydintys augalai
Keturbriaunis čiobrelis (Thymus pulegioides L.)
Žiedynai galvutės pavidalo, tankūs, neretai apatiniai žiedų menturiai atitrūkę. Žiedai dvilūpiai, šviesiai purpuriniai arba retkarčiais balti. Pradeda žydėti vasarai įpusėjus ir žydi iki rudens. Vaisiai — smulkūs riešutėliai. Stiebas kylantis, su keturiomis plaukuotomis briaunomis, 10—20 cm aukščio, pamatinėje dalyje įsišaknijantis, sumedėjęs. Lapai trumpakočiai, elipsiški, priešiniai, su taškinėmis liaukomis. Daugiametis augalas, augantis kereliais. Auga pievose, dirvonuose,…
Vasarą žydintys augalai
Pievinis šalavijas (Salvia pratensis L.)
Dvilūpiai, plačiai prasižioję žiedai sudaro menturius viršutinių lapų pažastyse. Taurelė dvilūpė, vamzdiška, į viršų kiek platėjanti, apaugusi plaukeliais. Vainikėlis melsvas, violetinis, retai rausvas arba baltas, viršutinė lūpa iš šonų suplota, kaip pjautuvas išlinkusi, ilga, o apatinė plati ir įdubusi; 2 kuokeliai ir liemenėlis ilgesni už vainikėlį ir kyšo iš jo. Žydi nuo pirmų birželio dienų…