Žiedai rožinės violetinės spalvos, susitelkę į žiedyną, kuris iš pradžių būna kūgiškas, o vėliau pailgėja ir pasidaro cilindriškas. Pažiedės žalios arba raudonai žalios, paprastai trumpesnės už žiedus. Žiedlapiai lancetiški, išsidėstę dviem ratais. Šoniniai išorinio rato lapeliai atsiskyrę nuo kitų. Lūpa su trimis skiautėmis ir pentinu, išmarginta tamsesniais ruoželiais ir taškais. Vidurinė jos skiautė trumpesnė ir siauresnė už apvalias dantytas šonines skiautes. Pentinas lygus, maždaug tokio ilgio kaip ir mezginė. Žydi birželio ir liepos mėn. Vaisius — dėžutė. Sėklos smulkios. Stiebas status, kiek išsilankstęs, pilnaviduris. Lapai pailgi, tamsiai žali, išmarginti rusvai violetinėmis dėmėmis. Pamatinių lapų viršūnės bukos, aukščiau esantys lapai mažesni ir smailūs. Daugiametis augalas su skiautėtais šakniagumbiais ir trumpomis, storokomis šaknimis. Gumbai visada poriniai, vienas tamsesnis, sukauptas atsargas teikia žiedams, kitas šviesesnis, kaupia atsargas kitiems metams. Sudaro mikorizę. Dauginasi sėklomis. Pradeda žydėti po 6—9 augimo metų.
Auga pievose, žemapelkėse, pamiškėse, miško retmėse ir aikštelėse.
Žiedus apdulkina vabzdžiai; šiems siekiant nektaro iš pentino, prie kaktos prilimpa polinijos su dulkelėmis ir perneša jas ant kito žiedo. Pašarinės vertės neturi, pievoje gyvulių neėdama. Šakniagumbius kartais išknisa šernai. Seniau buvo vartojama kaip vaistažolė (dėl gleivių), taip pat žinoma kaip turinti kerų galios. Vardas įvairiomis kalbomis susijęs su gegute, sunkiai įžiūrimu, gerai pasislėpusiu vasaros pranašu. Margi lapai, margi žiedai — nejudrus gegutės simbolis.