Aitrusis vėdrynas (Ranunculus acris L.)

Vasarai prasidėjus, pievoje vienas vėdrynas — pavasarinis auksakuodis — baigia žydėti, o kitas — vasarinis aitrusis — pradeda. Šio žiedkočiai liauni, ilgi, žiedai geltoni, gana dideli, po vieną šakų viršūnėse. Taurėlapiai plaukuoti. Vainiklapių vidinė pusė blizganti. Kartais pasitaiko pilnavidurių žiedų su daugeliu vainiklapių. Nakčiai žiedai susiveria, jų koteliai nulinksta. Žydi visą vasarą, bet pats žydėjimas būna birželio pirmoje pusėje. Vaisius — sutelktinis, iš kelių riešutėlių, su trumpais snapeliais. Stiebas 30—70 cm aukščio, vagotas, šakotas, arčiau viršūnės dar ir su plaukeliais. Lapai giliai plaštakiškai suskaldyti, penkiakampio kontūro, apatiniai su ilgais lapkočiais, viršutiniai bekočiai. Daugiametis augalas su trumpu šakniastiebiu ir kuokštinėmis šaknimis. Vaisius išnešioja gyvūnai. Sėklos sudygsta antraisiais metais, šeštaisiais augalas pradeda žydėti.
Auga apydrėgnėse pievose, miško aikštelėse, pamiškėse, pakelėse, krūmuose, dirvonuose ir dirbamuose laukuose, drėgnuose dirvožemiuose.
Žiedus apdulkina vabalai. Šienaujamose pievose aitrusis vėdrynas, taip pat ir kitos vėdrynų rūšys nepageidautini, nes yra nuodingi. Augalui vystant, nuodingos medžiagos skyla, todėl šienas su vėdrynų priemaiša ne toks pavojingas kaip šviežia žolė. Vėdrynas nuodingas ir žmonėms. Juo patrynus, o kartais tik perėjus vėdrynų pieva basomis kojomis, oda suerzinama ir jautresniems atsiranda spuogeliai bei pūslelės. Labiau kenkia jauni lapai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.