Ruduo – tai metas, kai gamta ruošiasi žiemos poilsiui, o sodai ir kiemai prisipildo spalvingų nukritusių lapų. Daugelis sodininkų ir namų savininkų kiekvieną rudenį susiduria su klausimu – ką daryti su tais lapais? Ar tiesiog sudėti juos į maišus ir išvežti, ar rasti jiems naudingesnį panaudojimą? Vienas iš geriausių būdų – rudeninių lapų kompostavimas.
Kompostavimas – tai natūralus procesas, kai organinės medžiagos skyla, virsta humusu ir tampa natūraliu trąšų šaltiniu. Lapų kompostas gali būti vertingas priedas sodo dirvai, užtikrindamas augalams reikiamas maistines medžiagas, pagerindamas dirvožemio struktūrą ir mikroflorą.
1. Kodėl verta kompostuoti lapus?
Ekologiškas sprendimas. Pirmiausia, lapų kompostavimas yra ekologiškas būdas tvarkytis su nukritusiais lapais. Vietoj to, kad išmestumėte lapus ir leistumėte jiems patekti į sąvartyną, juos galima panaudoti savo sode. Lapų kompostas taip pat sumažina atliekų kiekį, kurių tvarkymui dažnai reikia papildomų išteklių.
Pagerina dirvožemio struktūrą. Kompostuodami lapus galite pagerinti savo sodo dirvožemį. Kompostas veikia kaip natūralus dirvožemio pagerinimo priemonė, praturtinanti dirvožemį maistinėmis medžiagomis ir padedanti išlaikyti drėgmę. Tai ypač svarbu augalams, kurie reikalauja nuolatinio drėgmės palaikymo.
Natūralus mulčas. Lapai yra puiki medžiaga natūraliam mulčiavimui. Mulčas padeda apsaugoti augalus nuo šalčio, slopina piktžolių augimą ir išlaiko drėgmę. Naudojant lapus kaip mulčią, galite sumažinti cheminių trąšų poreikį.
Pigesnė alternatyva. Kompostavimas – tai pigus ir natūralus būdas gauti trąšų. Nereikia pirkti brangių trąšų ar kitų dirvožemio pagerinimo priemonių, nes lapų kompostas gali padaryti tą patį darbą be papildomų išlaidų.
2. Kokių lapų nereikėtų kompostuoti?
Nors lapų kompostavimas yra puiki idėja, ne visi lapai yra tinkami kompostavimui. Kai kurie lapai gali būti per lėtai skaidomi arba netgi kenkti jūsų augalams. Štai keletas lapų, kurių reikėtų vengti kompostuojant:
- Ąžuolo lapai. Jie turi daug taninų, kurie gali trukdyti augalų augimui. Jei ketinate kompostuoti ąžuolo lapus, įsitikinkite, kad jų kiekis komposte neviršija 20-30%.
- Graikinių riešutų lapai. Juose yra cheminės medžiagos juglono, kuris yra toksiškas daugeliui augalų.
- Pelenų ir bukų lapai. Šie lapai taip pat turi daug taninų ir gali sulėtinti kompostavimo procesą.
- Lapai, paveikti ligų ar kenkėjų. Jei lapai atrodo pažeisti ligų ar kenkėjų, jų reikėtų vengti kompostuoti, nes tai gali paskatinti ligų plitimą jūsų sode.
3. Kaip kompostuoti lapus?
1 žingsnis: Lapų surinkimas. Rinkdami lapus kompostavimui, svarbu atkreipti dėmesį į jų švarumą. Pažeisti, ligoti ar kenkėjų paveikti lapai neturėtų būti dedami į kompostą. Geriausiai kompostui tinka šviežiai nukritę, sveiki lapai.
2 žingsnis: Smulkinimas. Lapų smulkinimas labai pagreitina jų kompostavimo procesą. Jei turite didelį kiekį lapų, galite naudoti žoliapjovę ar lapų smulkintuvą. Mažesni gabalėliai lengviau suyra ir greičiau virsta kompostu.
3 žingsnis: Lapų sluoksniavimas. Svarbu teisingai sudėti lapus komposto krūvoje. Lapus galima sluoksniuoti su kitomis organinėmis medžiagomis, tokiomis kaip žolės pjūviai, vaisių ir daržovių likučiai. Sluoksniavimas padeda išlaikyti tinkamą drėgmės balansą ir skaidymosi procesą.
4 žingsnis: Drėgmės kontrolė. Kompostui būtina tinkama drėgmė. Jis neturėtų būti per sausas, bet ir ne per šlapias. Jei lapai yra labai sausi, galite juos lengvai sudrėkinti vandeniu. Lapai turi būti drėgni kaip kempinė, bet neperpildyti vandeniu.
5 žingsnis: Aeracija. Lapai, kaip ir kitos organinės medžiagos, reikalauja deguonies, kad tinkamai suirtų. Kad kompostas neimtų skleisti nemalonių kvapų ir nepradėtų rūgti, jį reikėtų periodiškai permaišyti. Aeracija taip pat pagreitina skaidymosi procesą.
4. Kompostavimo krūvos įrengimas
Kompostavimo krūva gali būti įrengta jūsų sode ar kieme. Pradėkite nuo vietos, kurioje kompostas galėtų laisvai „kvėpuoti“ ir kur nebus tiesiogiai veikiamas stipraus lietaus ar vėjo.
- Krūvos dydis. Svarbu, kad komposto krūva būtų pakankamai didelė, kad galėtų išlaikyti šilumą, reikalingą skaidymosi procesui. Ideali krūvos dydis yra maždaug 1,5 x 1,5 m. Per maža krūva gali nepakankamai sušilti, o per didelė gali sukelti deguonies trūkumą.
- Sluoksniavimas. Kaip jau minėta, lapai turėtų būti sluoksniuojami su kitomis organinėmis medžiagomis. Geras būdas – sluoksniuoti lapus su žaliaisiais organiniais atliekomis, pavyzdžiui, žolės pjūviais. Tai padės išlaikyti reikiamą azoto ir anglies balansą.
- Komposto dėžė. Jei nenorite komposto krūvos laikyti atviroje erdvėje, galite naudoti specialią komposto dėžę arba netgi pasigaminti ją patys iš medienos ar vielos tinklo. Tokia dėžė padės palaikyti tvarkingą aplinką ir apsaugos kompostą nuo per didelės drėgmės ar šilumos praradimo.
5. Kaip žinoti, kada kompostas paruoštas?
Komposto brendimo laikas gali skirtis priklausomai nuo sąlygų, tačiau įprastai lapų kompostas subręsta per 6-12 mėnesių. Tai priklauso nuo oro sąlygų, lapų rūšies, jų kiekio ir smulkinimo laipsnio. Gerai subrendusį kompostą atpažinsite pagal šiuos požymius:
- Tamsi spalva. Subrendęs kompostas yra tamsios, beveik juodos spalvos.
- Kvapas. Kompostas turi turėti malonų, šviežios žemės kvapą.
- Struktūra. Subrendęs kompostas yra vienalytis, be matomų didesnių lapų ar kitos organinės medžiagos gabalėlių.
Jei matote, kad kompostas dar nėra pilnai subrendęs, leiskite jam subręsti dar kelis mėnesius. Lapų kompostas gali būti naudojamas įvairiems sodininkystės tikslams, pradedant gėlių lysvėmis ir baigiant daržo žemėmis.
6. Kaip panaudoti lapų kompostą?
Kai jūsų lapų kompostas bus subrendęs, jį galima panaudoti įvairiais būdais sode:
- Dirvožemio pagerinimui. Lapų kompostas puikiai tinka įmaišyti į daržo ar gėlių lysvių dirvožemį. Jis pagerina dirvožemio struktūrą, padidina drėgmės sulaikymą ir aprūpina augalus maistinėmis medžiagomis.
- Mulčiavimui. Jei jūsų kompostas dar nėra pilnai subrendęs, galite jį naudoti kaip mulčią. Tiesiog paskleiskite jį ant dirvos paviršiaus aplink augalus. Tai padės išlaikyti dirvą drėgną ir apsaugoti nuo piktžolių.
- Tręšimui. Subrendęs kompostas gali būti naudojamas kaip natūrali trąša įvairiems augalams. Jis suteikia dirvožemiui reikiamų maistinių medžiagų, tokių kaip azotas, fosforas ir kalis, kurie yra būtini augalų sveikatai ir augimui.
7. Dažniausios lapų kompostavimo klaidos
Lapų kompostavimas gali atrodyti paprastas procesas, tačiau net ir čia galima padaryti klaidų. Štai kelios iš jų:
- Per daug lapų. Jei komposte bus tik lapai, procesas gali būti per lėtas. Lapai turi būti maišomi su kitomis organinėmis medžiagomis, tokiomis kaip žolė ar virtuvės atliekos.
- Netinkamas drėgmės kiekis. Per sausa arba per šlapia komposto krūva gali sulėtinti skaidymosi procesą. Reguliariai tikrinkite drėgmės lygį ir, jei reikia, sudrėkinkite arba pridėkite sausesnių medžiagų.
- Netinkamas aeravimas. Per mažas komposto krūvos aeravimas gali sukelti anaerobinius procesus, dėl ko kompostas gali pradėti skleisti nemalonų kvapą ir sulėtinti skaidymosi procesą.