Paprastoji avietė

Rubus idaeus L.

Avietė – vasaržalis, 1,5—2 m aukščio, gausiai šakotu ir toli besidriekiančiu šakniastiebiu krūmas. Stiebai dvimečiai, statūs, kiek palinkusiomis viršūnėmis, apvalūs, dygliuoti, pirmamečiai žali, antramečiai rusvi, su pilkomis apnašomis. Lapai sudėtiniai, neporomis plunksniški, apatinė pusė balsva. Žiedai balti, nusvirę, po keletą kekėse. Avietės žydi gegužės—birželio mėn. Uogos (sutelktinis vaisius, sudarytas iš smulkių, sultingų kaulavaisių) raudonos, rečiau geltonos, kvapios, lengvai atsiskiria nuo žiedsosčio; prinoksta liepos—rugpjūčio mėn. 100 uogų sveria 72—82 g.
Lietuvoje labai dažna. Auga miškuose, ypač kirtimuose, pamiškėse, krūmuose. Geriausiai tarpsta derlinguose, drėgnokuose dirvožemiuose. Sviesamėgė. Dauginasi šakniastiebinėmis atžalomis ir sėklomis. Uogose yra 2,6—8,5 % cukrų, 0,7—1,6 % pektinų, 1,0—2,2 % organinių rūgščių, vitaminų: askorbino rūgšties — 15,7—45,0; karotino — 0,3—0,8; B, — 0,02—0,09; B2 — 0,07; PP — 0,3—0,6 mg%; rauginių ir mineralinių medžiagų, eterinio aliejaus, sterinų. Stiebai, lapai, taip pat šviežios ir džiovintos uogos vartojamos nuo peršalimo.
Augalas medingas. Iš produktyvaus avietyno stipri bičių šeima per dieną gali prinešti apie 5 kg medaus. Sukultūrinta (nuo IV a.). Yra daug veislių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.