Jei planuojate savo sodą pasipuošti nauju tvenkinėliu-baseinėliu, arba net jei jau ir turite kokios nors patirties tokiose statybose, šis straipsnis duos jums keletą patarimų, paneigs kai kuriuos mitus ir galbūt net sustiprins jūsų norą kuo greičiau pasidaryti bent vieną iš tokių sodo objektų ir savojoje sodyboje, mat sodo tvenkiniai suteikia galimybę, nenueinant toli nuo namų, džiaugtis nuostabia gamta sode, darže ar kieme už namo. O svarbiausia, jie dažniausiai yra labai paprastai padaromi ir prižiūrimi. Priežiūros darbai yra minimalūs ir reikalauja visai nedaug laiko sąnaudų. Jei iš anksto viską gerai suplanuosite ir griežtai laikysitės kelių paprastų taisyklių, ilgai džiaugsitės, kad turite tokį tvenkinėlį (mažą ar didelį) savose valdose.
Didžiausią susirūpinimą daugeliui žmonių kelia dumbliai, susidarysiantys baseinėlyje. Blogiausia, jog ne retas nusprendžia žaliuosius gyventojus tiesiog ignoruoti arba net išvis atsisako beturėti baseiną. Tai ne geriausias pasirinkimas, mat geriausia iš anksto imtis prevencinių priemonių, užkirsiančių kelią daugintis dumbliams. Nepageidaujamų dumblių pašalinimas ir sumažinimas yra išimtinai susijęs su maitinimo kontrole. Žmonės daro klaidą, manydami, jog pavėsyje įkurdinti baseinai dumblu apsineš mažiau, nei tie, kurie nuolatos apšviesti saulės, mat net ir saulės atokaitoje tvenkinio vanduo gali būti krištolo skaidrumo. Svarbiausia, padarius naują tvenkinį, neskubėti į jį įleisti žuvų, o kiek palaukti, bet tuomet irgi leisti ne visas iš karto, gausiai, o palaipsniui, kas kiek laiko po kelias žuvis. Tad svarbiausia prevencinė priemonė nuo dumblių – kantrybė. Prileidę į baseinėlį vandens, į jį pridėkite tik vandens filtrų (jie gali būti pagaminti arba padaryti iš specialių vandens augalų, turinčių reikalingų savybių) ir susodinkite augalų, ir tik vėliau pamažu leiskite žuvis, o tik dar vėliau pradėkite jas maitinti, tuomet išlaikysite maitinimo balansą tarp jau esančių baseine elementų (augalų, filtrų) ir vėliau įleistų elementų (alkanų žuvų, vėžlių, varlių). Tiesa, baseinų savininkai labiau vertina ne žmonių gamybos filtrus, bet „gamtos filtrus“, kuriuos sudaro povandeniniai augalai, kadangi šie greičiau padaro reikiamus dalykus toje vietoje, kur joks žmonių darbo filtras nepajėgtų. Net itin dideli tvenkiniai gali išlikti kristalo skaidrumo ištisus metus ir džiuginti juose plaukiojančiomis žuvimis, kurių net nebūtina specialiai maitinti. Ir viso to galima lengvai pasiekti, turint kantrybės išlaukti, kol padidės vandens augalų populiacija. Pagrindinis uždavinys čia – išgauti tokį balansą, kuris būtų kuo artimesnis sėkmingai ekosistemai natūralioje aplinkoje. Tokiame, pavadinkime, mažyčiame vandens mikrokosme iš tiesų vyksta dideli dalykai: į nuostabų dinamišką vaidinimą įsitraukę vabzdžiai, kurie, privilioti vandens, padeda ten kiaušinėlius ir subrandina lervas, 
kuriomis minta žuvys, taip palaikoma vandens kokybė, susiformuoja taip vadinami „mikrodumbliai“, kurių kiekio puikiai užtenka, kad jais pilnai prasimaitintų žuvys, imtų veistis sraigės. Mechaniniai filtrai perdirba didelį kiekį sveikatai žalingų dalelių (ore), pompos naudojamos palaikyti vandens cirkuliaciją. Naudojami ir biologiniai filtrai. Tvirtai įsišakniję ir paviršiumi plaukiojantys augalai absorbuoja didelius kiekius medžiagų, susidarančių pūvant: žuvų šalinimo produktai, į vandenį sukritę lapai ir kita. Taip pat tokie maži „plėšrūniškai“, kaip varlės ar šamai, kontroliuoja dauginimosi tempus, kurie galėtų nevaldomai padidėti, suėsdami mažyčius karpiukus ar auksines žuveles. Taigi, „dumblių prevenciją“ padeda vykdyti daugybė gamtos organizmų.