Cidonija

Cidonijos gentis (Cydonia Mill). Gimininga obeliai, kriaušei, svarainiui. Kadaise Karolis Linėjus visus šiuos augalus buvo priskyręs vienai kriaušės genčiai (Pyrus L.). Pbelis ir kriaušė greit tapo savarankiškomis gentimis, o svarainis su cidonija iki XIX a. Buvo skiriami į vieną (Cydonia) gentį. Tik XIX a. ši gentis buvo padalinta. Obels didumo baltai žydintys medžiai buvo priskirti Cydonia genčiai, o krūmai – (3 rūšys) priskirti naujai Chaenomeles genčiai.

Kol buvo viena gentis, visomis kalbomis buvo vienas pavadinimas: angliškai – guince, rusiškai – aiva, lietuviškai – svarainis. Kai gentis buvo padalinta, prasidėjo nacionalinių pavadinimų painava.

Paprastoji cidonija, kaip laukinė rūšis savaime auga Kaukazo, Vidurio azijos ir mažosios Azijos kalnuose. Ten ji sukultūrinta. Patekusi į Rusiją, kartu atsinešė tiurkų kalbų pavadinimą – aiva.

Cidonija nuo daugelio vaismedžių skiriasi žiedų formavimu. Žiedai iš išsprogusių generatyvinių pumpurų išauga ne tuoj pat, iš pradžių išauga kokių 5 tarpubamblių pirmamečiai ūgliai ir tik tokių ūglių viršūnėse pasirodo patys žiedai. Cidonijų žiedai pavieniai ir labai primena obelų žiedus. Vaisiai intensyviai auga rugsėjo ir spalio mėnesiais ir paprastai spėja sunokti. Nuskinti laikomi kaip oboliai. Iš jų gaminamas nepakartojamo aromato kompotas.

Cidonija, kaip sodo augalas plačiai auginama daugelyje šiltesnių ir pietesnių valstybių ir ten daug kur vadinama tiurkišku vardu aiva. Iš ten pas mus importuojami perdirbti cidonijų produktai klaidingai vadinami svarainių produktais. Pas mus cidonija dar labai retas sodo augalas, bet svarainių rasime visuose soduose.

Lietuvoje cidonijas reikia intensyviai dauginti sėklomis, sėjant atrinktų stambiavaisių, visas žiemas ištvėrusių medžių sėklas, ir taip gausinti mūsų vietinę populiaciją. Sėklų stratifikacijos periodas labai trumpas – vos vienas mėnuo. Dygsta greitai. Auginti reikia du medžius, nes tai kryžmadulkis augalas. Jeigu tai sėklinės kilmės sodinukas, išaugę medžiai apdulkins vienas kitą. Jeigu padauginti skiepijimu, jie turi būti skirtingos kilmės.

Atkakliems mėgėjams labai įdomu bus eksperimentuoti ir bandyti skiepyti cidoniją į visus giminingus poskiepius: obelį, kriaušę, svarainį, šermukšnį, gudobelę, medlievą, aroniją.

Cidonijos priežiūra

Cidonijas auginti palyginus lengva. Jos gerai auga gana saulėtoje vietoje, tačiau mėgsta užuovėją. Tam geriausiai gali tikti artimiausio pastato siena. Dirva turi būti drėgna, šiektiek rūgšti. Cidonija nemėgsta šarmingos ir kalkingos dirvos. Krūmo formos cidonijos išauga iki 5 metrų aukščio. Vaisiai būna obuolio arkriaušės formos.

Cidonija paprastai apsidulkina savaime, tačiau pastebėta, kad šalia augant keliems augalams, derlius būna gausesnis. Geriausias laikas sodinti augalą – ruduo. Cidoniją prižiūrime kaip ir kitus vaismedžius. Anksti pavasarį mulčiuojame mėšlu arba kompostu naujai pasodintu arba prastai augančius medelius. Kai cidonija ruošiasi žydėti, tręškime subalansuotomis trąšomis. Suaugusių augalų prižiūrėti beveik nereikia: kartais patręšti, mulčiuoti ir palaistyti. Be to, suaugusius medžius genėti reikia mažai. Žiemą išpjauti senas, sutankėjusias šakas.

Nuskintus cidonijos vaisius geriausia laikyti dėžutėse, vėsioje, gerai vėdinamoje ir tamsioje patalpoje. Kadangi jie stipriai kvepia, juos reikėtų laikyti atskirai. Negalima laikyti cidonijų plastikiniuose maišuose – praras spalvą.

  2 comments for “Cidonija

  1. valerija
    2011/10/23 at 19:34

    Kaimyne dave iskepta orkaiteje cidonija ir apiberta cukrumi, tai nepaprastai skani cidonija.Tikrai verta auginti toki medi.

  2. alona
    2013/07/17 at 18:01

    treti metai zydejo cidonija,o vaisiu vis nesulaukiu.Ziedai labai grazus,bet nukrito.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *