Virusinės tulpių ligos

tulpes-2Nustatyta, kad tulpėse parazituoja 7 rūšys virusų. Dvi rūšis — žiedlapių margligės ir agurkų mozaikos — platina amarai, keturias — tabako dryžuotosios garbanės, tabako žieduotosios dėmėtligės, vaistučio mozaikos ir tabako juodąjį žiedinį dėmėtumą — perneša nematodai ir vieną — tabako nekrozės virusą — dirvoje esantis grybas Olpidium brasicae. Mūsų šalyje tulpėse visus šiuos virusus, išskyrus tabako juodąjį žiedinį dėmėtumą, surado M. Makutėnaitė-Navalinskienė, be to, aptiko tabako mozaikos virusų (sukėlėjas Nicotiana virus 1 Smith.). Visi šie virusai yra polifagai, išskyrus žiedų margligės virusą, kuris dažniausiai aptinkamas tulpėse ir kai kada lelijose. Neseniai Alenas (T. C. Allen, 1971) tulpėse išskyrė dar vieną lelijų besimptomį virusą (L. S. V.), kurį platina amarai.
Žiedlapių margligė (sukėlėjas Tulipa virus 1 (Catley) Smith.). Rožiniai, raudoni, violetiniai žiedai būna su šviesiais (baltais, geltonais) dryžiais. Virusas suardo žiedų epidermį (jis pasidaro permatomas) ir išryškėja mezofilo spalva. Šios rasės virusas pažeidžia ir baltas bei geltonas tulpes, tik neišryškėja dryžiai. ‘City of Haarlem’, ‘Brilliant Star’, ‘Lac Tulipa Noire’, ‘Queen of Night’ žiedų su šviesiais dryžiais nebūna, tačiau serologiniu būdu aptinkamas šios rasės virusas. Pažeisti augalai dažniausiai būna menki, svogūnai smulkūs. Šios veislės yra slapti virusų platintojai, jas geriau sodinti atokiau nuo kitų, Kartais žiedų spalva nepakinta, tik ant žiedlapių atsiranda tamsesnio atspalvio dryžiai, nes pažeistame epidermyje virusas skatina antocianų susidarymą. Ant pažeistų lapų bei stiebų atsiranda šviesesnės juostos ar dryžiai.
Nustatyta, kad augalai, kurių žiedai išmarginti šviesiais dryžiais, būna žemi, žiedai menki, svogūnai smulkūs. Augalai su tamsesniais dryžiais dažniausiai auga geriau už sveikuosius. Tai pastebėta ir tiriant dirbtinai apkrėstus augalus.
Šio viruso yra kelios rasės. Vienos būna virulentinės, kitos ne tokios pavojingos. Ligos požymiai ant lapų ir stiebų išryškėja tada, kai pažeidžia virulentinės viruso rasės. Dažnai margažiediškumas perduodamas iš kartos į kartą. Iš tokių paminėtina veislė ‘Zomer schoon’, išvesta prieš 300 metų, ir daugelis kitų. Kai kurios margažiedės tulpės, pavyzdžiui, ‘Homes King’, ‘Prince Carnaval’, ‘General de Wet’, išvestos lytinės hibridizacijos būdu. Labai retai, pasikeitus sąlygoms, virusas pereina į latentinę būklę. Dar K. Kliuzijus 1576—1585 m. pastebėjo, kad margažiedės tulpės silpnesnės, jų svogūnai labiau pūva. Tik 1918 m. buvo konstatuota, kad žiedo spalvą keičia virusas. Tiriant šią ligą, daug nusipelnė olandų mokslininkai, ypač prof. E. van Slogterenas (Slogteren).
Kol kas ši virusinė liga tulpių augintojams padarė neįkainojamų nuostolių. Ja ypač serga vėlyvosios veislės. Anksčiau Darvino hibridinės tulpės buvo atsparios, tačiau dabar jau daugelis jų užsikrėtusios.
Šią ligą į vegetacijos pabaigą labai sparčiai platina amarai — Nlysodes persicae, Doralis fabae, Macrosiphium euphorbiae.
Vienintelė racionali kovos priemonė.—“brokuoti margažiedes tulpes ir deginti. Padeda cheminės priemonės.
Stengtis augalų neapkręsti skinant žiedus. Stiebus geriausia laužti, o jei pjaunama peiliu, jį reikia nuolat dezinfekuoti (kalio permanganatu, natrio trifosfatu).
Augusto liga (sukėlėjas —Nicotiana virus 11 (Smith et Bald) Smith.). Virusas 1929 m. buvo išskirtas iš tulpių veislės ‘Queen Augusta’, nuo to ir kilo pavadinimas. Dabar liga pažeidžia ne mažiau kaip 25 veisles. Ant lapų ir stiebų atsiranda rudi nekroziniai dryžiai. Pažeistas augalas neauga, stiebas ir lapai išlinksta, nežydi arba žiedai būna dryžuoti. Ant svogūnų lukštų atsiranda įdubusios stikliškos, vėliau ruduojančios dėmės. Jos gerai matomos svogūno skerspjūvyje. Liga nepersiduoda dukteriniams svogūnams, tačiau jie išauga smulkūs ir prekinės vertės neturi, o ilgainiui ir visai išsigimsta.
Ligą platina grybo Olpidium brasicae zoosporos, kurios paprastai aptinkamos ant javų ar kitų žemės ūkio kultūrų (runkelių) šaknų.
Pastebėta, kad ligos požymiai labai ryškūs pražydinamų tulpių, ypač jei svogūnai laikyti šaltai.
Apsauga: šalinti sergančius augalus ir laikytis sėjomainos.
Dryžligė (sukėlėjas — Nicotiana virus 5 (Boning) Smith.). Ant tulpių lapų išilgai gyslų pasirodo balkšvos ar permatomos pailgos dėmės. Įvairių atspalvių raudonžiedžių veislių žiedlapius išmargina tamsūs, beveik juodi dryžiai, o baltažiedžių ir geltonžiedžių — permatomi. Pažeisti augalai būna maži.
Virusas daugiausia pažeidžia ankstyvąsias veisles. Ligos sukėlėją per šaknis rudenį platina Trichodorus genties nematodai. Kai dirvos temperatūra žemesnė kaip 10°C ir aukštesnė kaip 20°C, nematodai pereina į latentinę būklę. Todėl ši liga ne taip plinta, kai tulpės sodinamos vėliau.

  1 comment for “Virusinės tulpių ligos

  1. 2015/05/22 at 12:31

    Puikus straipsnis tulpių augintojams, man visai nieko nežinančiai pravertė. Man atrodo dryžligė tulpėms buvo praeitais metais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.