Kambarinių gėlių ligos

Gėlių ligosBe įvairių kenkėjų, kambarinės gėlės neretai kenčia nuo įvairių ligų. Iš jų labiausiai paplitusios yra miltligė, rūdys, lapų dėmėtumas, chlorozė.

Miltligė. Šiai ligai ypač neatsparios yra chrizantemos, rožės, cinerarijos, hortenzijos ir daug kitų gėlių. Ligos sužaloti augalo lapai, jauni ūgliai ir žiedų pumpurai būna lyg miltais apibarstyti – supeliję. Tai grybinė liga su kuria kovojama, purkščiant augalus 1% Burgundijos skysčiu arba 0,4- 0,5% skalbiamosios sodos tirpalu. Kai kambaryje būna 20 °C temperatūra, galima augalus apdulkinti sieros milteliais.

Rūdys. Nuo šios ligos daugiausia kenčia rožės, gvazdikai, palmės, chrizantemos, kamelijos ir kitos kambarinės gėlės. Vasarą ant lapų, stiebų ir žiedų pumpurų atsiranda gelsvai raudonų spurgelių, kurie vėliau sprogsta ir išbarsto sporas. Ligos sužaloti lapai gelsta ir krinta, žiediniai pumpurai nebeišsivysto.

Ligos sužaloti augalai purkščiami 1 % Burgundijos skysčiu arba dulkinami sieros, gesintų kalkių ir mėlynojo akmenėlio mišinio milteliais. purkščiamus arba dulkinamus sergančius augalus patariama išnešti į kokią nors mažai naudojamą patalpą (sandėliuką), nes nukritę skysčio lašeliai gadina baldus ir kitus kambaryje esančius daiktus.

Lapų dėmėtumas. Ant įvairių kambarinių gėlių lapų (chrizantemų, azalijų, palmių, ciklamenų) atsiranda mažos rudos dėmelės, kurios vėliau didėja (plečiasi), lapai visai sudžiūsta ir krinta.

Prieš šią ligą patariama purkšti lapus 0,4-0,5% .skalbiamosios sodos tirpalu arba 1% Burgundijos skysčiu. Purkščiama ligos pradžioje, kol dar mažos dėmelės.

Chlorozė. Šia liga gėlės suserga dėl geležies, kurios reikia chlorofilui susidaryti, ir šviesos stokos. Tačiau neretai chlorozė suserga ir per daug laistomos gėlės, ypač žiemą. Susirgusios gėlės lapai ir jauni ūgliai būna visiškai išblyškę, balzgani, vėliau paruduoja ir krinta.

Šia liga sergančias gėles reikia laistyti 2-3 kartus per savaitę žaliojo akmenėlio tirpalu (1 g – litrui vandens). Jei tas nepadeda, reikia gėlę skubiai persodinti ir laikyti pakankamai šviesioje vietoje.

Prieš kambarinių gėlių kenkėjus naudojamos nuodingos medžiagos – insekticidai ir kovai prieš ligas – fungicidai.

Iš insekticidų plačiausiai naudojamos šios medžiagos: žaliasis muilas, chlorofosas, sultono esteris, entobakterinas-3, karbofosas, anabazino bei nikotino sulfatai ir žibalo emulsija.

Žaliasis muilas naudojamas kaip priedas prie anabazino ir nikotino sulfatų. Pridėjus į minėtus sulfatus 3-4% stiprumo žaliojo muilo tirpalo, jie darosi lipesni. Žaliasis muilas tirpinamas šiltame vandenyje. Prieš amarus žaliojo muilo tirpalas veiksmingai veikia ir be jokių priedų.

Chlorofosas – tirpstantys vandenyje milteliai. Purkščiama 0,2-0,3% tirpalais (2- 3 g miltelių litrui vandens). Žmonėms mažai nuodingas.

Sulfono esteris – milteliai. Purkštimui naudojami 0,1-0,3% tirpalai (1-3 g miltelių litrui vandens). Mažai nuodingas.

Entobakterinas-3 – balti arba pilki milteliai. Purkštimui paruošiamas 0,3% tirpalas (3 g miltelių litrui vandens). Jį galima maišyti su chlorofosu. Mišinyje su chlorofosu būna labai veiksmingas prieš įvairius kambarinių gėlių kenkėjus. Nenuodingas.

Karbofosas – rudas, nemalonaus kvapo skystis. Purkščiama 0,2-0,3% tirpalais (2-3 g litrui vandens).

Anabazino sulfatas – tamsiai rudas, nemalonaus kvapo skystis; naudojant atskiedžiamas vandeniu: 10-30 g anabazino sulfato, 40 g žaliojo muilo ir 10 litrų vandens. Gerai naikina įvairius kambarinių gėlių kenkėjus.

Nikotino sulfatas – panašus į anabazino sulfatą skystis, tik turi tabako kvapą. Naudojamas panašiai kaip anabazino sulfatas.

Žibalo emulsija gaminama taip: litre šilto vandens ištirpinama 100 g susmulkinto ūkiško muilo, ir gautas tirpalas sumaišomas su 200 g žibalo. Mišinys plakamas medine mentele arba šluotele, kol pasidaro baltos putos. Paskui atskiedžiama 10 litrų lietaus vandens, vėl gerai išplakama ir purkščiama.

Iš fungicidų kovai su kambarinių gėlių ligomis galima naudoti šias nuodingas medžiagas: sieros miltelius, vario sulfatą (mėlynąjį akmenėlį), geležies sulfatą (žaliąjį akmenėlį), skalbiamąją sodą ir Burgundijos skystį.

Sieros milteliai greit ir gerai veikia, kai šiltas oras (18-20 C). Naudojami dulkinti.

Vario sulfatas (mėlynasis akmenėlis) – tai ryškiai mėlyni kristaliukai, naudojami kaip priedas, ruošiant Burgundijos arba Bordo skysčius. Tačiau jį galima naudoti ir vieną. Pavyzdžiui, 1-2% tirpalu purkščiamos rožės (prieš sulapojimą).

Geležies sulfatas (žaliasis akmenėlis) – žalios spalvos kristaliukai. Purkštimui nuo grybinių ligų paruošiamas 2-3% (litrui vandens 20-30 g sulfato) tirpalas, kuris taip pat naudojamas prieš augalų sulapojimą.

Skalbiamoji soda. Kovai su ligomis (rūdimis, miltlige, lapų dėmėtumu) naudojamas 0,4-0,5% (litrui – 4-5 g) tirpalas. Lipumui padidinti prie jo pridedama truputis žaliojo muilo.

Burgundijos skystis, kaip nepaliekantis ant gėlių dėmių ir nekenkiantis gėlių grožiui, gėlininkų yra labiau vertinamas už Bordo skystį. Norint paruošti 1 % Burgundijos skystį, imama: litrui vandens 10 g vario sulfato (mėlynojo akmenėlio), 10 1/5 g kristalinės skalbiamosios sodos.

Vario sulfatas ir soda ištirpinami atskiruose induose, vandenyje (vario sulfatas geriau tirpsta šiltame vandenyje). Tada abu tirpalai sumaišomi, ir supilamas visas skirtasis vanduo. Gautas skystis yra žalios spalvos. Paruoštą Burgundijos skystį reikia tuojau naudoti, nes jis greit genda.

© Sodininkyste.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.