Tulpių priežiūra vegetacijos metu

tulpes-1Dirvos purenimas ir ravėjimas

Anksti pavasarį, tulpėms sudygus, reikia atidžiai apžiūrėti visą plotą. Sergančius ir silpnus augalus pašalinti (iškasti su žemėmis, nuošalioje vietoje sumesti į duobę ir užpilti negesintomis kalkėmis, o paskui žeme). Po to dirvą reikia supurenti. Tarpus tarp lysvių ar juostų galima purenti arkliniu arba traktoriniu purentuvu, o tarp augalų — rankiniu kauptuku.
Per visą vegetaciją dirvą reikia purenti 2—3, o kartais ir 4 kartus. Purenama po kiekvieno smarkaus lietaus ar palaisčius. Mulčiuota dirva purenama rečiau. Lysvėse arba platesnėse juostose paprastai užtenka purenti 1—2 kartus.
Tulpes ravėti reikia 2—3 kartus (jei dirva mulčiuota, mažiau). Efektyviau ir ekonomiškiau piktžoles naikinti herbicidais.

Laistymas

Dirva turi būti drėgna ne tik svogūnams šaknijantis, bet ir per visą vegetaciją, ypač tulpėms žydint ir pirmąsias savaites po žydėjimo. Šiuo metu antžeminė augalų dalis pasiekia maksimalų dydį ir intensyviai auga nauji svogūnai. Trūkstant drėgmės, tulpės būna žemos, lapai nedideli, be to, sutrumpėjus vegetacijos periodui, svogūnai esti smulkūs, nors bendras jų skaičius nesumažėja.
Lenkijoje tirta, koks turi būti dirvos drėgnumas vegetacijos periodu. Tulpės buvo auginamos vegetaciniuose induose 20, 30, 40, 50, 60 ir 70% drėgnumo dirvožemyje (nuo kapiliarinio dirvos imlumo). Bandymai parodė, kad didžiausias svogūnų derlius gaunamas tada, kai per vegetaciją dirvos drėgnumas 50-60 %.
Kai oras sausas, smėlio dirvoje augančias tulpes reikia laistyti dažniau negu priemolio dirvoje. Laistant būtina dirvą sudrėkinti ne mažiau kaip iki 30 cm gylio. Tam vidutiniškai reikia 400—600 m3/ha vandens. Laistoma lietinimo įrenginiais KDU-55M. Kai laistymo norma 400 m3/ha, šio įrenginio našumas 0,2 ha/val.
Aprobacija ir veislės gryninimas. Kai kurios tulpių veislės, ypač Darvino hibridinės, labai panašios, todėl svarbu identifikuoti (nustatyti, ar ji tikra) veislę. Tam tikslui žydinčios tulpės tikrinamos tris kartus: 1 — kada pražysta pirmieji žiedai (anksčiau žydinčios, negu auginama veislė, pašalinamos), 2 —kai būna pats žydėjimas (pašalinamos tuo pačiu metu žydinčios panašios veislės, taip pat pažeistos virusų), 3 —po gausaus žydėjimo (pašalinamos vėliau žydinčios veislės). Šį darbą reikia atlikti labai atidžiai. Sergantys augalai brokuojami, o kitų veislių tulpės iškasamos ir pasodinamos kitoje vietoje. Iki sezono pabaigos iš jų išauga IV, kartais III frakcijos svogūnai.
Ūkiuose per patį žydėjimą nustatoma bendra tulpių būklė, veislės grynumas (pažymima, kokiomis veislėmis užteršta auginama veislė ir priemaišų procentas), augalų sanitarinė būklė (nurodoma, kokios ligos paplitusios), sergančių ir žuvusių augalų procentas, ploto piktžolėtumas ir apytikris svogūnų derlius. Visa tai surašoma į aprobacijos aidą. Aprobuojant svogūninius augalus, kiekvienam 1000 m2 imamas 4 m2 laukelis.

Žiedų skabymas (dekapitacija)

Šalyse (Olandijoje, Anglijoje ir kt.), kur auginama tulpes svogūnų reprodukcijai, žiedai iš to ploto nerealizuojami, o kad svogūnų derlius būtų didesnis, jie nuskabomi, paliekant žiedkočius. Žiedai skabomi tada, kai žiedpumpuriai įgauna veislei būdingą spalvą. Tuo laiku galima atskirti kitų veislių augalus.
Mūsų šalyje šiuo klausimu nėra vieningos nuomonės. Vytėnų sodininkystės-daržininkystės bandymų stotyje 1968—1971 m. atlikti tyrimai pagal šią schemą: 1) nuskabomi nusispalvinę žiedpumpuriai, paliekant žiedstiebius; 2) žiedai skinami realizacijai su vienu lapu; 3) žiedai skinami su dviem lapais; 4) žiedai nuskabomi, pradėjus kristi vainiklapiams. Duomenys parodė, kad didžiausias svogūnų derlius gautas, nuskabius nusispalvinusius žiedpumpurius, paliekant žiedstiebius. Tada būna didesnė ir I frakcijos (didesnių kaip 3,5 cm skersmens) svogūnų išeiga. Kai žiedai skinami su vienu lapu (paliekant du lapus), bendras svogūnų kiekis gautas apie 10% mažesnis, jų masės apie 19% mažiau, o kai žiedai buvo skinami su dviem lapais, bendras svogūnų skaičius 27%, jų masės 45% gauta mažiau, negu nuskabius nusispalvinusius žiedpumpurius. Susmulkėjo ir I frakcijos svogūnai. Pavyzdžiui, nuskynus žiedus su dviem lapais, vidutinė I frakcijos svogūno masė sumažėjo 7 g, palyginus su tų svogūnų mase, kurių žiedai buvo nuskabyti žiedpumpuriui nusispalvinus. Nuskabius žiedus žiedlapiams pradėjus kristi, svogūnų derlius buvo mažesnis, negu nuskabius nusispalvinusius žiedpumpurius, bet truputi didesnis, negu nuskynus juos realizacijai su vienu ar dviem lapais.
Žiedų dekapitacija turėjo įtakos ir sekančiais metais: aukščiausi augalai su stambiausiais žiedais ir vešliausiais lapais išaugo iš svogūnų, kurių žiedai praėjusiais metais buvo nuskabyti.
Taigi ūkiai ar privatūs asmenys tulpes žiedams ir svogūnams turėtų auginti atskiruose plotuose.
Žiedus geriausia skabyti rankomis, juos nulaužiant prie pat žiedo pagrindo (peiliu galima pernešti virusus). Nuskintus žiedus reikia sudėti į krepšius ir tuoj išnešti iš lauko, sumesti į duobes ir apibarstyti negesintomis kalkėmis ar sudeginti. Stengtis neprimėtyti žiedų ar žiedlapių ant žemės, nes galima išplatinti įvairias grybines ligas.

Žiedų skynimas

Tulpės žiedas paprastai žydi 5—6 dienas, kartais kiek ilgiau, todėl svarbu vartotojui šią gėle taip pateikti, kad ji ilgesnį laiką būtų graži.
Tulpių žiedai skinami, žiedpumpuriams nusispalvinus. Nuskynus anksčiau, kai kurių veislių žiedai neišsiskleidžia. Geriausia skinti anksti rytą arba vakare. Nuskintus žiedus patartina kuriam laikui įmerkti į vandenį (iki lapų) ir palaikyti vėsioje, vėdinamoje patalpoje (skersvėjai kenkia!), po to tvarkyti.
Auginant tulpes žiedams, reikia turėti atskirą patalpą nuskintiems žiedams rūšiuoti, pakuoti, taip pat šaldytuvą ar šaltą patalpą jiems laikyti. Sumažinus vandens transpiraciją, tulpes galima išlaikyti iki 8 dienų, į ryšulėlius sudedama po 15—20 žiedų, stiebai apačioje sutvirtinami guma, o per vidurį atsargiai, nepažeidžiant lapų, surišami špagatu. Tada merkti į indus su vandeniu, o dar geriau apsukus stiebus šlapiu popieriumi ar polietileno plėvele paguldyti šaldytuve. Gėlės geriausiai laikosi 1—2°C temperatūroje, kur oro drėgnumas 50—60 %. Sočio kalnų sodininkystės ir gėlininkystės mokslinio tyrimo instituto duomenimis, tulpių žiedai, nuskinti žiedpumpuriams nusispalvinus, 4 °C temperatūroje gerai išsilaiko 15 dienų ir po to pamerkti dar laikosi 4—5 dienas. Žiedams labai kenkia etilenas. Daug etileno išskiria fuzariozės pažeisti augalai, nokstantys vaisiai. Todėl patalpoje, kur laikomos gėlės, jokiu būdu negalima laikyti vaisių bei daržovių.
Išimtus iš šaldytuvo tulpių stiebų pjūvius reikia atnaujinti, nupjaunant apie 1 cm, ir pamerkti į vandenį. Po valandos, kai prisigeria vandens, tulpes galima pakuoti. Geriausia pakuoti į medines ar kartonines dėžutes, ne mažesnes kaip 75 cm ilgio. Sienelėse turi būti skylutės. Dėžutės išklojamos nesugeriančiu drėgmės popieriumi ir atsargiai į jas guldomi ryšulėliai, žiedai nuo dėžutės sienelės turi būti maždaug per 2 cm. I dėžutę gali tilpti 8—10 ar 12 ryšulėlių (suguldoma po 4—6 į abi puses). Paskui per dėžutės vidurį ryšulėliai prispaudžiami medine lystele. Kad vežant nesikratytų, uždengiami popieriumi. Dėžutės perrišamos špagatu. Vežti gėles geriau uždaroje mašinoje, nes jos apsaugomos nuo vėjo, lietaus.
Į vietą nuvežtos gėlės tuojau išpakuojamos, atnaujinami stiebų pjūviai ir pamerkiamos į vandenį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *