Kategorija: Sodas priežiūra

Straipsniai apie augalų sodinimą ir priežiūrą

Paprastasis kmynas (Carum carvi)

Paprastasis kmynas yra vietinis Europos augalas ir paplitęs nuo Viduržemio pajūrio kraštų iki Vidurinės Azijos. Tinkamiausios augavietės yra drėgnos pievos. Jau romėnai jį vartojo kaip vertingą prieskonį. Viduramžiais kmyno sėklas mažuose maišeliuose žmonės nešiojo pasikabinę ant kaklo, kad jos atbaidytų raganas. Dvimetis prieskoninis augalas pirmaisiais metais išaugina lapų rozetę, sudarytą iš smulkiai suskaldytų lapų. Iš…

Vaistinės medetkos (Calendula officinalis)

Vaistinės medetkos tėvynė driekiasi nuo Pietų Auropos į Aziją. Vidurio Europoje dėl savybės gydyti žaizdas ji jau šimtmečius auginama daržuose. Šis vienametis augalas yra iki 50 cm aukščio. Jo stiebas ir lapai apaugę pūkuotais plaukeliais. Vaistinė medetka žydi visą vasarą ryškiais geltonais ir oranžiniais žiedais, susitelkusiais į stambius graižus. Yra veislių rudais žiedais ir pilnaviduriais…

Vaistinė agurklė (Borago officinalis)

Nuo to laiko, kai arabai ją atvežė į Ispaniją, vaistinė agurklė išplito visuose Viduržemio pajūrio kraštuose. Iš ten ji pateko į Šiaurės Europą, kur nuo 12 amžiaus yra žinoma kaip vaistinis ir prieskoninis augalas. Vienamečio išsikerojančio augalo šeriškais plaukeliais apaugę stiebai siekia iki 80 cm aukščio. Pailgai ovaliniai lapai taip pat yra labai plaukoti ir…

Paprastoji barborytė (Barbarea vulgaris)

Paprastoji barborytė natūraliai auga Europoje, tačiau čia ji yra saugoma. Plačiai paplitusi ir auga Turkijoje, Kaukaze ir į rytus nuo jo, Kinijoje, taip pat Afrikoje, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje. Augalas pavadintas Šventosios Berboros, kalnakasių globėjos, garbei. Kaip ir visi dvimečiai augalai, paprastoji barborytė pirmaisiais metais išaugina tik lapus, o kitą pavasarį išsivysto geltoni žiedai. Ji…

Gluosnių auginimas – pelningas verslas

Gluosnius (lot. Salix) nėra sunku auginti, jų paruošimas biokuro gamybai nereikalauja tiek investicijų, kiek kuro gamybai iš alternatyvių atliekų. Gluosniai nėra reiklūs ir jiems tinka įvairus dirvožemis. Todėl galima teigti, kad tai yra kone geriausias įmanomas verslas žmonėms turintiems nenaudojamų žemės sklypų. Tuo labiau, kad šiuo metu Europos Sąjunga skiria 1,039 mlrd. litų paramą programai…

Obelų rauplės

Pavasarį arba vasaros pradžioje viršutinėje lapų pusėje atsiranda apvalių, neryškiais kontūrais, juosvai žalių, vėliau paruduojančių aksominių dėmelių. Jos didėja ir tankėja. Lapai dažnai pirma laiko nukrinta. Ant vaisių rauplių dėmelės būna apvalios, iš pradžių pilkšvai rudos, vėliau žalsvai juodos, ryškių kontūrų, dėmelių vietoje odelė sukarštėja ir vaisiui augant, kartais sutrūkinėja. Anksti apsikrėtę vaisiai būna smulkūs,…

Obelų miltligė

Miltligę galima pastebėti jau žiemą arba pavasario pradžioje. Pažeisti pumpurai būna ilgesni už sveikus, papurusias žvyneliais, grublėto matinio paviršiaus. Jie sprogsta vėliau arba visai neišsprogsta. Ryškiausiai liga matyti vaismedžiams sulapojus – jauni ūgliai ir žiedai būna aptraukti balta valktimi, o lapai – smulkūs, siauri, į viršų užsirietusiais pakraščiais. Vėliau tokių lapų kraštai paruduoja ir jie…

„Nupirkime“ namelį sparnuočiams

Be varnėnų, inkiluose dažniausiai apsigyvena didžiosios, mėlynosios, paprastos pilkosios, juodosios bei kuoduotosios zylės, margasparnės musinukės, rečiau – pilkosios musinukės, mažieji ir didieji margieji geniai, bukučiai. Inkilų gamybai geriausiai tinka 1,5-2,5 cm storio sausos neobliuotos lentos, stogeliui reikia parinkti storesnę lentą. Stogelio kraštai iškišami 2-3 cm į šonus ir 4-6 cm į priekį. Uoksiniams inkilams geriausiai…

Nesužalokite medelių

Jaunų vaismedžių kamienai ploni, todėl jie dažnai pririšami prie kuolų. Dažnai pririšama ir pamirštama. Medelių kamienai auga, storėja ir, jeigu būna užrišta labai stipriai, apauga virvutę. Todėl reikėtų atminti, kad jeigu medį pririšote pie kuolo, po metų virvutę reikia nuleisti per sprindį žemiau, dar po metų – vėl sprindžiu žemiau. Žemaūgiai medeliai, kurie nuolat būna…

Nedeginkite pernykštės žolės

Tvarkingi sodininkai ar ūkininkai senos žolės nedegina. Žolę vėlų rudenį reikia nupjauti ir palikti. Tokia žolė per žiemą pamažu supūva, mineralizuojasi ir būna augalams vertinga trąša. Taip pamažu storėja derlingas dirvožemio sluoksnis, smulkūs gyviai tą dirvožemį purena ir augalų šaknims susidaro geros sąlygos orui patekti. Žinoma, čia kalbama apie tuos, kurie turi ne 6 arų…