Be varnėnų, inkiluose dažniausiai apsigyvena didžiosios, mėlynosios, paprastos pilkosios, juodosios bei kuoduotosios zylės, margasparnės musinukės, rečiau – pilkosios musinukės, mažieji ir didieji margieji geniai, bukučiai.
Inkilų gamybai geriausiai tinka 1,5-2,5 cm storio sausos neobliuotos lentos, stogeliui reikia parinkti storesnę lentą. Stogelio kraštai iškišami 2-3 cm į šonus ir 4-6 cm į priekį.
Uoksiniams inkilams geriausiai tinka uoksinių medžių rąsteliai su išpuvusia šėrdimi. Uoksiniams gerai tinka ir sveikos drebulės, liepos, juodalksniai.
Išskridus jaunikliams, rugsėjo – spalio mėnesiais visus inkilus būtina išvalyti, todėl geriausia vieną iš inkilo šoninių sienelių daryti atidaromą.
Negalima inkilų prie medžių rišti viela ar virvėmis, pastarosios supūna arba atsiriša, o viela medžiui augant įauga į žievę.
Geriausia inkilus kabinti ant kablio. Manoma, kad mažiau žalos medžiui padaroma ir inkilą prikalant nei rišant prie medžio.