Obelų miltligė

obelysMiltligę galima pastebėti jau žiemą arba pavasario pradžioje. Pažeisti pumpurai būna ilgesni už sveikus, papurusias žvyneliais, grublėto matinio paviršiaus. Jie sprogsta vėliau arba visai neišsprogsta. Ryškiausiai liga matyti vaismedžiams sulapojus – jauni ūgliai ir žiedai būna aptraukti balta valktimi, o lapai – smulkūs, siauri, į viršų užsirietusiais pakraščiais. Vėliau tokių lapų kraštai paruduoja ir jie pirma laiko nukrinta. Apnikti žiedai atrodo žalsvi, storesniais žiedkočiais, vainiklapiai mėsingi, smulkūs, siauri, greitai džiūsta ir byra. Peržiemoja sukėlėjo grybiena pumpuruose. Šiems skleidžiantis apninka lapų ir žiedų užuomazgas. Grybas plinta konidijoms. Palankiausios ligai vystytis sąlygos – sausi ir šilti orai, sodiniai patręšti azotinėmis trąšomis, veislių jautrumas ligai.
Apsauga. Anksti pavasarį išgenėti obelų ūglius su miltligės pažeistais pumpurais. Nuo miltligės fungicidais purškiama kritiniais ligos pasireiškimo terminais, žaliojo kūgio tarpsnyje.

Alma Valiuškaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.