Pavasarį arba vasaros pradžioje viršutinėje lapų pusėje atsiranda apvalių, neryškiais kontūrais, juosvai žalių, vėliau paruduojančių aksominių dėmelių. Jos didėja ir tankėja. Lapai dažnai pirma laiko nukrinta.
Ant vaisių rauplių dėmelės būna apvalios, iš pradžių pilkšvai rudos, vėliau žalsvai juodos, ryškių kontūrų, dėmelių vietoje odelė sukarštėja ir vaisiui augant, kartais sutrūkinėja. Anksti apsikrėtę vaisiai būna smulkūs, kartais deformuoti. Rauplėtų ūglių žievė būna rudai dėmėta, sutrūkinėjusi. Ūgliai būna storesni, blogai auga, dažnai nudžiūsta. Žiemoja rauplėgrybio grybiena šakutėse, nukritusiuose lapuose, per žiemą išsivysto periteciai su aukšliais. Pavasarį, kai vidutinė paros temperatūra pasiekia apie 9ºC ir būna drėgnas oras, aukšliasporės pasklinda ir apkrečia lapus bei ūglius. Vasarą plinta konidijomis. Optimali temperatūra konidijoms sudygti yra 20-25ºC.
Nurodytoje temperatūroje inkubacijos periodas trunka 5-14 dienų. Platina konidijas lietaus lašai, išnešioja vėjas ir vabzdžiai.
Jautriausios rauplėms obelų veislės – Close, Jarsseymac, Melba, Popierinis Paulared, Slava permožcam, Lobo, Noris, Kortlendas, Ligol.
Apsaugos priemonių naudojimas.
Sodinant obelų sodą, svarbu parinkti obelis pagal veislių jautrumą rauplėms, kad būtų galima efektyviau pritaikyti apsaugos nuo ligų priemones. Rudenį giliai užarti tarpueiliuose nukritusius lapus, išpjaustyti rauplėtus ūglius. Išgenėti vaismedžius. Nuo rauplių fungicidais purškiama kritiniais ligos pasireiškimo terminais. Siekiant apsaugoti nuo pirminės infekcijos, labai svarbu nepalėluoti pirmojo purškimo fungicidais (žaliojo kūgio tarpsnis). Po jo sekančių purškimų laikas labai priklausys nuo meteorologinių sąlygų ir ligos vystymosi dinamikos. Nuėmus derlių naudoti karbamidą arba vario grupės fungicidus.